Dėl didelių žemės ūkio paskirties žemės mokesčių ūkininkams nebeištvėrė jau ir Seimo narys bei buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. 

“Paskutiniu metu viešojoje erdvėje išplatinta Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, jog iki lapkričio 15 d. privaloma sumokėti gautose deklaracijose nurodytą žemės mokestį. Sulaukiau nemažai nerimastingų žinių iš Lietuvos ūkininkų sąjungos narių, dėl dvigubai ir daugiau išaugusių mokesčių už žemės ūkio paskirties žemę”, – socialiniame tinkle “Facebook” į skaitytojus kreipėsi K. Starkevičius.

Esą šiemet keitėsi mokestinės žemės vertės. Jos kas penkerius metus apskaičiuojamos per masinį vertinimą, kurį atlieka valstybės įmonė Registrų centras. Būtent šiemet jis ir buvo atliktas, o mokestinės žemės vertės perskaičiuotos.

Registrų centras paskelbė, kad šiemet Lietuvoje žemės vertė, palyginti su 2018 m., vidutiniškai išaugo net 43 proc. Per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio paskirties žemės vertė net dvigubai išaugo Pasvalio, Kauno, Ukmergės ir Prienų savivaldybėse.

Žemės mokesčio suma priklauso ne tik nuo apskaičiuotos žemės mokestinės vertės, bet ir nuo savivaldybėse taikomų atitinkamų tarifų ir lengvatų. Fiziniams ir juridiniams asmenims už nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje priklausančią privačią žemę (išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka) yra taikomi tarifai nuo 0,01 iki 4,0 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus ir lengvatas kasmet iki liepos 1 d. nustato kiekvienos savivaldybė tarybos individualiai. 

Pavyzdžiui, Prienų rajono savivaldybė nustatė 1,4 proc. dydžio tarifą nuo žemės mokestinės vertės, kai tuo tarpu Birštono savivaldybė yra nustačiusi 0,5 proc. dydžio tarifą, o Vilkaviškio ir Kėdainių – atitinkamai po 0,8 proc. 

“Ūkininkai gerai žino, jog Birštono ir Prienų rajonų žemės vertės yra panašios, tačiau Prienų savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantiems žemdirbiams apskaičiuoti žemės mokesčiai yra 2,8 karto didesni”, – piktinasi parlamentaras.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu nemaža dalis savivaldybių, atsižvelgdamos į šiais metais susiklosčiusias sudėtingas ūkininkavimo sąlygas bei ūkininkų didelį nerimą dėl ženkliai išaugusių mokesčių, taiko žemės mokesčio lengvatas ir mažina tarifus (pvz., Anykščių, Birštono, Biržų, Joniškio, Mažeikių, Pagėgių, Panevėžio, Rietavo, Rokiškio, Šiaulių savivaldybės, o žemės ūkio paskirties žemei tarifus sumažino Akmenės, Kaišiadorių, Plungės, Radviliškio, Šakių, Vilkaviškio savivaldybės).

Nepagrįstai padidinti žemės mokesčiai didina ir gaminamos žemės ūkio produkcijos savikainą, pardavimo kainas, bei mažina žemės ūkio veiklos subjektų konkurencingumą. 

“Pagaliau tai aktualu ne tik ūkininkams. Žemės mokestis apskaičiuojamas ir gyventojams, įsigijusiems butus daugiabučiuose, kurie yra pastatyti ant privačios žemės. Butų savininkai, sudarydami sutartis su butų statytojais ant privačios žemės, tuo pačiu metu įsigyja ir „žemės lopinėlį“, esantį po daugiabučiu namu. Todėl didelės dalies naujesnių rajonų, kuriuose yra pastatyti daugiabučiai (kotedžai), gyventojai taip pat pajus šio mokesčio galimą padidėjimą. Senieji daugiabučiai yra pastatyti ant valstybinės žemės, todėl tokiuose daugiabučiuose esančių butų savininkai nėra žemės savininkai, – rašo K. Starkevičius. – Kviečiu vietos savivaldos atsakingus pareigūnus ir tarybas, kurios dar to nespėjo padaryti, deramai įvertinti susidariusią situaciją ir persvarstyti bei pagal galimybes sumažinti savivaldybių tarybų anksčiau (iki liepos 1 d.) patvirtintus ne visai adekvačius tarifus”. 

Pasak K. Starkevičiaus, teisingos praktikos pavyzdžių atskirose savivaldybėse tikrai yra. Taip pat savivaldybėms reikėtų surasti finansinių galimybių ir taikyti konkurencingas kompensacijas ūkininkams ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, nukentėjusiems nuo 2023 m. ženkliai padidėjusio žemės mokesčio.