Susipažinkime – kudranija

Skaitytojus kasmet supažindinu su viena kita nauja egzotine kultūra, kuri galėtų augti atvirame grunte, būtų ne tik dekoratyvi, bet ir nokintų valgomus vaisius arba turėtų išreikštų gydomųjų savybių. Neseniai šalyje pasirodė naujas įdomus augalas iš Kinijos priekalnių, vedantis valgomus vaisius, panašius į šilkmedžio. Iš daugelio pavadinimų, priskiriamų šiai kultūrai, neretai dar vadinamas šilkmedžio erškėčiu, nes jauni medeliai turi spygliukus. 

Išauga iki 6 m, gyvena iki 40 metų, žydi žaliais smulkučiais žiedais, subrandina tamsiai raudonus vaisius nuo 2,5 iki 5 cm skersmens. Augalas yra dvinamis, moteriški individai vešlesni. Suaugęs medis-krūmas subrandina iki 150 kg vaisių. Rekomenduojama stipriai genėti, bet tik žiemos metu, nes kitu laiku stipriai teka sultys. Beje, kudranija išlaiko iki -23 C laipsnių šalčio, kalnuose auga aukštyje nuo 500 iki 2200 m, todėl ją galima kultivuoti 5–9 klimatinėse zonose. Vaisiai skonį įgauna tik prinokę. 

Selekcininkai yra išvedę savidulkių veislių su įvairiais vaisių skoniais. Aprašoma kultūra yra plataus panaudojimo. Vaisiai tinka vyno gamybai, lapais maitinami šilkverpio vikšrai, žievė naudojama popieriaus gamybai ir gaminti rausvai geltoniems dažams. Mediena tinka lankų gamybai. Dirvožemiui neišranki, nes savo gimtinėje auga uolėtame reljefe, todėl nepakenčia tik apsemtos, užmirkusios dirvos, gali augti dalinai rūgščioje ir šarminėje dirvos terpėje. Kad tai įdomus ir vertingas augalas, rodo, kad jau 1862 m. pateko į Prancūziją, 1872 m. – į Angliją, o į JAV – 1909 m. 

Kodėl verta ir mūsų regione prisijaukinti šią egzotinę kultūrą? Mat pradeda vegetuoti bene vėliausiai iš visų medžių ir krūmų – tik po gegužės vidurio, kur šalnų tikimybė paprastai baigiasi (nors būna visko). Įsitikinęs, kad verta išbandyti kudraniją savo sklype, juolab, kad ją galima įsigyti internetu.