Varnos gadina nervus kėdainiečiams, bet valdžiai kovoti su jomis per brangu

Žmonės įsiveržė į laukinę gamtą, į gyvūnų pasaulį ir, regis, nemoka juo su jais dalintis. Bet yra tokių gyvūnų, su kuriais dalintis gyvenamąja vieta yra sudėtinga. Vieni iš tokių gyvūnų – varnos. Tik šiuo atveju ne žmonės įsiveržė į jų teritoriją, o atvirkščiai – jos, tapusios jau neatsiejama miestų, o ypač daugiabučių namų kvartalų dalimi. Ankstų rytą dažnas gyventojas yra pažadinamas baisaus krankimo, ypatingai jei pulkas varnų susipeša dėl gardesnio maisto kąsnelio.

Gyventojai guodžiasi negalintys ne tik pailsėti, bet ir turintys kentėti varnų pomėgį ištąsyti šiukšlių maišus. O kad kėdainiečiai mėgsta šiukšles krauti šalia konteinerių – anokia paslaptis. Tad ir varnoms veistis čia yra puikiausia terpė, juk maisto sočiai, atliekų maišai riogso atvirai, vietų lizdams sukti pilna – ko gi ne gyvenimas? O vietos valdžia atvirai sako, kad kovoti su šiais paukščiais – neefektyvu ir brangu ir leidžia suprasti, kad dėl jų veisimosi kalti patys gyventojai.

Politikai vardija problemas: triukšmas, netvarka ir grėsmė vaikams

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai kreipėsi į rajono merą Valentiną Tamulį, reikalaudami imtis veiksmų, tuo tarpu savivaldybė pateikė atsakymą, kuriame pabrėžiama, kad problema yra sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, o jos sprendimas esą priklauso ne tik nuo valdžios, bet ir nuo pačių gyventojų.

Rugsėjo pradžioje Kėdainių rajono tarybos nariai Paulius Aukštikalnis, Arūnas Kacevičius ir Alfredas Hofmanas dėl gyventojų nusiskundimų oficialiu raštu kreipėsi į merą Valentiną Tamulį, išreikšdami susirūpinimą dėl gausėjančių varnų. Anot jų, ypač didelės paukščių sankaupos pastebimos J. Basanavičiaus, Respublikos, Liaudies, A. Kanapinsko, Chemikų ir Gegučių gatvių kvartaluose.

Kreipimesi politikai įvardijo konkrečias problemas, su kuriomis susiduria gyventojai. Pirmiausia, aišku, intensyvus triukšmas rytais ir vakarais.

Taip pat teršiama ir aplinka, ne tik dėl to, kad paukščių išmatomis teršiami šaligatviai, suoleliai, vaikų žaidimų aikštelės, bet varnos išnešioja atliekas iš šiukšliadėžių, konteinerių ir šalia jų sustatytų šiukšlių maišų.

Medžiuose pilna varnų lizdų, kurie gadina estetinį vaizdą, o kadangi lizdus žmonių nelabai bijančios varnos sukasi prie pat pėsčiųjų takų ir namų, joms auginant jauniklius išauga ir užpuolimų tikimybė. Mat varnos itin aršiai gina savo jauniklius ir yra žinoma ne viena istorija, kai niekuo dėtus praeivius užpuolę šie paukščiai ima plakti sparnais ar kapoti snapu.

Atsižvelgdami į tai, rajono tarybos minėtos frakcijos nariai paprašė savivaldybės įvertinti varnų populiacijos mastą ir imtis priemonių jai mažinti – šalinti lizdus, naudoti atbaidymo priemones. Taip pat pasiūlyta inicijuoti viešas diskusijas šiuo klausimu.

Varnos saugomos įstatymo

Į opozicijoje dirbančių politikų kreipimąsi atsakęs meras Valentinas Tamulis pateikė situacijos analizę, paremtą ir ornitologo Sauliaus Rumbučio įžvalgomis.

Pirmiausia pabrėžiama, kad gyventojai dažnai varnas painioja su kovais, kurie taip pat gausiai gyvena mieste. Abu šie paukščiai yra protingi, nebaikštūs ir puikiai prisitaikę gyventi žmonių kaimynystėje.

Svarbiausias savivaldybės atsakymo akcentas – varniniai paukščiai yra saugomi. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nuo kovo 1 iki liepos 1 d. draudžiama naikinti ar pažeisti jų lizdus ir kiaušinius, taip pat trikdyti paukščius perėjimo ir jauniklių auginimo metu.

Lizdus ardyti leidžiama tik ne veisimosi periodu (nuo liepos 1 iki vasario 28 d.) ir tik gavus Aplinkos apsaugos departamento išvadą.

Tačiau, pasak mero, ši priemonė yra ne tik brangi, bet ir neefektyvi.

„Paukščiai greitai sukrauna juos kitame medyje“, – sako meras.

Alternatyva – medžių genėjimas ir gyventojų atsakomybė

Vietoje lizdų ardymo savivaldybė siūlo ir taiko efektyvesnę alternatyvą – medžių genėjimą rudenį ir žiemą, taip sumažinant paukščiams tinkamų perėti vietų skaičių.

Nurodoma, kad politikų minėtuose kvartaluose miesto seniūnija jau pašalino keletą didelių tuopų, kuriose buvo gausu kovų lizdų, ir nuolat vykdo medžių genėjimo darbus.

Vis dėlto savivaldybė pirštu beda ir į pačius gyventojus.

„Nemaža dalis „nuopelnų“ dėl varninių paukščių gausos gyvenamosiose vietovėse tenka ir patiems gyventojams, nes šių paukščių pagrindinis maisto šaltinis – atviri mišrių komunalinių ir maisto atliekų konteineriai bei šalia jų paliekami maišeliai su atliekomis“, – rašoma mero atsakyme.

Pabrėžiama, kad paukščiai atkakliai tikrina vietas, kur anksčiau rado lengvai pasiekiamo maisto.

Savivaldybė primena, kad dar liepos mėnesį kvietė gyventojus elgtis atsakingai: nemesti maisto atliekų šalia konteinerių ir visuomet sandariai juos uždaryti.

Be to, panašu, kad, palyginus su kitais Lietuvos miestais, varninių paukščių populiacija Kėdainiuose nėra tokia gausi. Situacija yra nuolat stebima ir, jai pablogėjus, meras žada, jog bus imamasi papildomų priemonių.

Kol kas kova su triukšmingais sparnuočiais būtų efektyvesnė, jei kėdainiečiai talpiau krautų šiukšles į konteinerius – nepasivargintų pamėtėti šiukšlių maišo į šonines konteinerių dalis, ne tik krauti centre, it kokią šiukšlių piramidę. Taip būtų išnaudojama visa konteinerio talpa, nebereikėtų krauti šiukšlių maišų šalimais. Pagerėtų miesto estetinis vaizdas, o varnos ir graužikai nebeturėtų prieigos prie maisto ir dėl to jų populiacija ženkliai sumažėtų.

Žodžiu, panašu, kad reikėtų suprasti, jog kova su varnomis – pačių gyventojų reikalas, valdžia čia nelabai ką gali padaryti.