Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja. 

„Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka. Ypatingai maisto kainų infliacija – ji yra labai aukšta ir sąlygoja bendrą infliacijos lygį ir vis dar išlieka būtent maisto kainų infliacija laipsniško intensyvėjimo trajektorijoje“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.

Pasak jos, infliacija nemažės itin greitai, todėl Vyriausybė turėtų „giliau ir kompleksiškiau padirbėti su maisto produktų sektoriumi“.

I. Segalovičienės teigimu, nors pažeidžiamiausių gyventojų pajamos didinamos, verta galvoti apie tikslines priemones, kurios „įneštų daugiau konkurencijos, daugiau galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui, veikiančiam būtent maisto srityje“.

„Tikrai maisto produktų infliacija turėtų būti ateinančių 2023 metų vienas iš darbų“, – pridūrė prezidento patarėja.

Kaip galimas priemones ji įvardijo administracinės naštos smulkiajam verslui mažinimą, paramą steigti smulkias prekybos vietas, sprendimus, trumpinančius maisto tiekimo grandines, nesąžiningų verslo santykių prevenciją ir kitas.

„Neišnaudotas specializuotų, tikslinių priemonių potencialas, kaip antai šeimos kortelė, kuri galėtų būti panaudota didinant maisto produktų prieinamumą šeimoms“, – vardijo I. Segalovičienė.

Kalbėdama apie anksčiau svarstytą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, ji teigė, jog ši priemonė galėtų būti įgyvendinama tik numačius saugiklius, kad visa nauda, kurią ji suteiktų, atitektų vartotojams.

„Jeigu institucijos parengtų tokius saugiklius, sutartų su visuomene, su maisto produktų pardavėjais ir gamintojais, tikrai būtų galima svarstyti, bet saugikliai yra būtina priemonė. Mes negalime leisti, kad dėl lengvatos biudžeto netekimai nueitų ne pagal paskirtį“, – pabrėžė patarėja.

Lietuvos bankas praėjusią savaitę paskelbė, kad kitąmet keisis infliacijos struktūra – šiemet didžiausios įtakos jai turėjo energijos kainos, o kitąmet labiausiai veiks maisto produktų kainos. 

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, jog Vyriausybė neketina reguliuoti šios rinkos, bet sieks palaikyti gyventojų perkamąją galią.