Varėnoje ūkininkai liko be ministro atsakymų – auga nepasitenkinimas paramos skirstymu

Varėnoje vykusioje konferencijoje apie nederlingose žemėse ūkininkaujančių šeimų ir regionų ateitį susirinko pilna salė ūkininkų, atvykusių iš 15 skirtingų Lietuvos rajonų. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika,kviestas dar rugsėjo mėn. ir kurio pranešimas buvo numatytas renginio programoje, į susitikimą neatvyko. Vietoj jo dalyvavo patarėjai. Ūkininkai norėjo tiesiogiai paklausti ministro, kodėl skirstant beveik 19,6 mln. eurų skubią paramą dėl pabrangusių trąšų ir kuro dalis gyvulininkystės ūkių liko be pagalbos. Nusivylę ūkininkų atstovai neatmeta galimybės imtis protesto.

Varėna šiai diskusijai pasirinkta neatsitiktinai. Krašte vyrauja nenašios žemės, todėl gyvulininkystė daugeliui šeimų yra viena svarbiausių galimybių išlaikyti ūkį ir gyventi kaime. Tačiau nederlingose vietovėse ūkininkaujantys žmonės rinkoje konkuruoja su ūkiais, kurie produkciją augina gerokai derlingesnėse žemėse.

Europos Sąjungos parama vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, skirta kompensuoti dalį dėl tokių sąlygų patiriamų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų. Vis dėlto ūkininkai teigia, kad ministerija per mažai skiria dėmesio ir gaunamų išmokų nepakanka augančioms gyvulininkystės sąnaudoms padengti.

Ministrui neatvykus, ūkininkai svarsto protestą

Viena iš konferencijos organizatorių Danutė Karalevičienė neslėpė nusivylimo ministro neatvykimu. Jos vertinimu, ministerijos vadovas turėjo asmeniškai išgirsti regionų ūkininkų problemas ir paaiškinti priimtus sprendimus.

„Ministras greičiausiai išsigando susitikimo, nes žino, kad nederlingose žemėse ūkininkaujantys žmonės yra pikti dėl neteisingo paramos paskirstymo. Dar bandysime susiorganizuoti ir nuvykti į ministeriją, tačiau panašu, kad gali tekti imtis ir protesto. Regionų ūkininkai pavargo nuo pažadų. Žmonėms kaime reikia gyventi, išlaikyti šeimas ir ūkius, o vien iš pažadų neišgyvensi“, – teigė viena iš renginio organizatorių.

Pasak jos, daugelį metų neišsprendžiamos tiesioginių išmokų ribojimo, žemės įsigijimo, paramos paskirstymo ir šeimos ūkių išlikimo problemos. Papildomą nepasitenkinimą sukėlė ir šiemet išryškėjęs ekologinių ūkių finansavimo trūkumas.

„Metų metus kalbame apie tas pačias problemas, tačiau esminių pokyčių nematome. Susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerija dirba ne šeimos ūkiams, o stambiesiems žemės ūkio subjektams. Jeigu ministerija nesugeba sudaryti sąlygų išlikti gyvybingiems ūkiams, kurių Lietuvoje nuolat mažėja, kyla klausimas, ar apskritai reikalinga tokia ministerija“, – kalbėjo organizatorė.

Ūkininkams kelia klausimų beveik 20 mln. eurų paramos paskirstymas

Vienas didžiausią ūkininkų nepasitenkinimą sukėlusių klausimų – 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusių trąšų ir kuro paskirstymas.
Šiame paramos pakete atskira išmoka už mėsinius galvijus nenumatyta, taip pat nenumatyta išmoka už daugiametes pievas ir ganyklas. Todėl mėsinius galvijus auginantys ūkiai, kurie neturi kitų pagal priemonę remiamų pasėlių ar pieninių karvių, šios paramos negauna.

Ūkininkai kelia klausimą, kodėl nebuvo tinkamai įvertintos pievas prižiūrinčių ir pašarus gyvuliams ruošiančių ūkių kuro sąnaudos, kuo pagrįsti pasirinkti kriterijai ir kokia pagalba numatyta tiems, kurie liko už šios priemonės ribų.

Jų vertinimu, paramos paskirstymo modelis nepakankamai atsižvelgia į skirtingas ūkininkavimo sąlygas ir ypač apsunkina nederlingose žemėse veikiančių šeimos ūkių padėtį.

Raimonda Zaborė: kodėl ministras susitinka su keliais žmonėmis, bet neatvyksta į pilną salę ūkininkų?

Konferencijoje dalyvavusi „Zaborės naujienų“ autorė, visuomenininkė Raimonda Zaborė kritiškai įvertino ministro neatvykimą į susitikimą.

„Ministrui į tokius renginius privalu atvykti. Matome viešinamas nuotraukas iš susitikimų, kuriuose dalyvauja vos trys ar penki žmonės, tačiau kai Varėnoje susirenka pilna salė ūkininkų iš 16 rajonų, turinčių realių problemų ir klausimų dėl ministerijos sprendimų, ministro nėra. Daugelis šių žmonių nepatenkinti vykdoma žemės ūkio politika. Argi ne jų problemas pirmiausia turėtų spręsti Žemės ūkio ministerija?“ – klausė R. Zaborė.

Pasak jos, viena konferencijoje išgirsta ūkininko istorija ypač aiškiai atskleidžia, kodėl nederlingose žemėse ūkininkaujantys žmonės jaučiasi neteisingai vertinami.

„Kalbėjau su ūkininku, kuris pasakojo, kad jo valdomuose plotuose valstybė yra nustačiusi draudimą suarti pievas. Vadinasi, jis turi jas išsaugoti ir gali naudoti tik galvijams ganyti bei pašarams ruošti, taip prisidėdamas prie Lietuvos aplinkosauginių įsipareigojimų vykdymo. Pasak ūkininko, dėl nederlingų žemių vienos tonos pašarų gamybos sąnaudos jam gerokai didesnės nei derlingose vietovėse. Tačiau jo 150 hektarų valdantis ūkis pagal šią paramos priemonę gavo vos 50 eurų“, – pasakojo R. Zaborė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į ūkininkų keliamus klausimus dėl paramos koncentracijos ir susijusių bendrovių vertinimo.

„Ūkininkas pateikė pavyzdį, kad viena žemės ūkio bendrovė gali gauti apie 8 tūkst. eurų paramos. Bet yra tokių bendrovių, kurios valdo dvidešimt, tad bendra paramos suma siekia jau 160 tūkst. eurų. Tuo metu 150 hektarų nederlingų žemių prižiūrintis ir galvijus auginantis šeimos ūkis gavo vos 50 eurų. Kyla klausimas, ar skirstant paramą pakankamai įvertinami susiję ūkio subjektai ir ar tokia sistema iš tiesų teisinga. Susidaro įspūdis, kad stambiesiems sudaromos palankesnės sąlygos, o šeimos ūkiai tampa vis mažiau reikalingi“, – teigė R. Zaborė.

Ekologiniai ūkiai taip pat laukia aiškių sprendimų

Konferencijoje dėmesio skirta ir ekologinių ūkių finansavimo problemoms. Spalio mėnesį viešai paskelbta apie maždaug 18 mln. eurų trūkumą ekologinių ūkių tiesioginių išmokų avansams.

Ūkininkų atstovų vertinimu, tokios situacijos atskleidžia poreikį peržiūrėti paramos planavimą ir paskirstymo principus. Keliami klausimai dėl ekologinių bei tiesioginių išmokų ribojimo, kad parama pasiektų daugiau ūkių ir būtų užtikrintas ekologinio ūkininkavimo tęstinumas.

Ūkininkai taip pat nori aiškumo, kaip bus užtikrintas prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ir kokių priemonių bus imtasi siekiant išvengti panašių finansavimo problemų ateityje.

Ūkininkai atsakymų laukia jau ne pirmus metus

Panaši konferencija Varėnoje vyko ir 2025 metų gruodį. Tuomet ūkininkai iš 16 rajonų kalbėjo apie šeimos ūkių mažėjimą, paramos paskirstymą ir sunkumus dirbant nederlingose žemėse.

Konferencijoje priimtoje rezoliucijoje žemdirbių organizacijos siūlė stiprinti nederlingose vietovėse veikiančių ūkių rėmimą, subalansuoti investicinės paramos paskirstymą ir nustatyti tiesioginių išmokų lubas.

Praėjus beveik metams, ūkininkai tebekelia klausimus, kaip šie pasiūlymai buvo įvertinti, kokių konkrečių sprendimų imtasi ir ar formuojant naująjį Europos Sąjungos žemės ūkio politikos finansavimo laikotarpį bus atsižvelgta į skirtingas ūkininkavimo sąlygas.

Ūkininkų atstovai pabrėžia, kad iš Žemės ūkio ministerijos tikisi ne dar vienų pažadų, o konkrečių sprendimų dėl paramos paskirstymo, šeimos ūkių išlikimo ir nederlingų žemių regionų ateities.

Raimonda Zaborė
visuomenininkė, „Zaborės naujienų“ redaktorė