Žemės ūkio ministras I. Hofmanas su Aplinkos ministerija baigė „veiksmo trilerį“
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė žinią apie kartu su Aplinkos ministerija baigtą ir nuo vasario mėnesio trukusį „veiksmo trilerį“ dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų.
„Šią savaitę pagaliau pasirašiau ilgai derintą „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą. Po to pasirašė ir aplinkos ministras Povilas Poderskis. Ir taip užbaigėm šitą labai ilgai užtrukusį klausimo sprendimą, dabar jau galima pasakyti virtusį "veiksmo trileriu", nuo vasario mėnesio“, – teigė ministras I. Hofmanas.
Jis išskyrė pagrindinius pakeitimo aspektus. Pakeitus aprašą, tręšimo planus privalės sudaryti žemės ūkio veiklos subjektas, per kalendorinius metus tręšiantis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų ir jei viršija aprašo 3 priede nurodytas bendras sumines azoto normas konkrečiam augalui, tręšiant:
• azoto turinčiomis trąšomis kartu su mėšlu ir (ar) srutomis;
• tik mėšlu,
• tik srutomis,
• tik mėšlu ir srutomis.
Aprašas papildytas 3 priedu, kuriame nurodomos maksimalios augalų poreikius atitinkančios ištręšiamų maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio) normos.
Pakeitime numatytas duomenų pateikimas vieną kartą per kalendorinius metus - iki gruodžio 10 d. (prieš tai buvo du).
Taip pat buvo suvienodinami reikalavimai laikinoms rietuvėms ir kompostavimo rietuvėms. Abiejų tipų rietuvių laikymo trukmė iki 24 mėn. ir atstumas nuo pastatų 150 m.
Be kita ko, pakeitimu numatoma, kad prie tvartų galėtų laikyti mėšlą ūkio subjektai, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, nustatant pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. sausio 1 dienos, kai įsigaliotų nuostata, kad tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėtų kaupti ūkio subjektai, laikantys ne daugiau kaip 50 SG. (prieš tai buvo 50 SG).
„Paminėti pagrindiniai pakeitimai jų yra ir daugiau (...) Reikia pasakyti, kad mėšlo ir srutų tvarkymo reglamentuojančios tvarkos niekaip nepavyko išspręsti per paskutinę praėjusios vyriausybės 4 metų kadenciją, – paaiškina I. Hofmanas. – Deja, ir mums prireikė nemažai laiko planas buvo išspręsti per kelis mėnesius, tačiau užtrukome 6 mėnesius“.
Pasak žemės ūkio ministro, klausimo sprendimas užtruko iš dalies dar ir dėl to, jog nebuvo vieningos nuomonės ir iš socialinių partnerių, ribojo ir Nitratų direktyva, už kurios netinkamą taikymą Lietuva buvo gavusi EK sankcijas.
„Šio klausimo sprendimo eigoje buvo ir manipuliuojama, kai vieni žemdirbių atstovai sąmoningai klaidino savo bendruomenę, pateikdami selektyvią, klaidingą informaciją. Tai taip pat neprisidėjo prie konstruktyvaus darbo. Tikiuosi, kad šis klausimas iš esmės išspręstas ilgam ir šiuo metu galime padėti tašką“, – reziumuoja I. Hofmanas ir priduria, turintis „sumanymą, kaip dar labiau supaprastinti, žurnalų pildymą ir tręšimo planų rengimą ir taip mažinti ūkininkams tenkančią biurokratinę naštą“.
Pasak I. Hofmano, tręšimo planas turėtų būti kuo paprastesnis, o tiems, kurie rengs tręšimo planus, nebereikėtų pildyti tręšimo žurnalo.
