Z.Varanavičienė: leisdama perpakuoti tapačius augalų apsaugos produktus, Lietuva nusilenkia šešėlinei rinkai
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma leisti perpakuoti lygiagrečios prekybos būdu tiekiamus augalų apsaugos produktus. Asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė įspėja, kad toks sprendimas gali palengvinti nelegalių produktų patekimą į rinką.
„Šiuo sprendimu Lietuva nusilenkia šešėlinei rinkai. Pakeitus originalią gamintojo pakuotę, tampa sunkiau patikrinti, ar joje buvęs produktas yra tas pats, kuris galiausiai parduodamas ūkininkui. Kai kontrolės galimybės ribotos, tokia spraga gali pasinaudoti nelegalių produktų tiekėjai. Vyriausybė pritarė perpakavimą leidžiančioms nuostatoms, tačiau klausimai, kokią naudą tai duos ir ar turimų kontrolės pajėgumų pakaks užkirsti kelią piktnaudžiavimui, liko neatsakyti“, – sako Z. Varanavičienė.
Papildomos galimybės nelegaliai prekybai
Lygiagreti prekyba leidžia vienoje Europos Sąjungos valstybėje registruotą augalų apsaugos produktą, gavus leidimą, parduoti ir kitoje, jeigu jis tapatus joje registruotam produktui. Vyriausybės palaikytu projektu siūloma leisti tokius produktus perpakuoti – išimti iš originalios gamintojo pakuotės, supilstyti į kitas talpas ir paženklinti naujomis etiketėmis.
Perpakuojamiems produktams būtų taikomi tapatumo ir ženklinimo reikalavimai. Apie perpakavimo laiką ir vietą Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT) reikėtų pranešti bent prieš tris darbo dienas, o ant naujos pakuotės nurodyti gamintoją, produkto pagaminimo datą ir serijos numerį.
Ekspertė pabrėžia, kad atveriamos papildomos galimybės piktnaudžiauti kelia susirūpinimą rinkoje, kurioje nelegali prekyba jau yra reikšminga problema. Šiemet „CropLife Lietuva“ užsakymu apklaustų ūkininkų vertinimu, neregistruoti arba nelegaliai įvežti augalų apsaugos produktai gali sudaryti beveik penktadalį – apie 18 proc. – šalies rinkos. Asociacijos skaičiavimu, tokios rinkos dalies vertė galėtų siekti apie 28,6 mln. eurų kasmet. Tuo metu Europol ir pramonės organizacijų duomenimis, visoje Europoje nelegalių ir falsifikuotų pesticidų rinka vertinama milijardais eurų.
„Perpakavimo draudimas buvo nebrangi ir veiksminga priemonė, padedanti užkirsti kelią nelegalių produktų patekimui į rinką.Prisidengiant perteklinių reikalavimų mažinimu, atsisakoma saugiklio, kuris saugo teisėtą rinką. Vien tai, kad nacionalinis reikalavimas griežtesnis už numatytus ES teisėje, dar nereiškia, kad jis nereikalingas“, – sako Z. Varanavičienė.
Profesionalams skirti produktai gali tapti patrauklesni mėgėjams
Pasak ekspertės, į mažas talpas išpilstyti profesionalams skirti augalų apsaugos produktai gali tapti patrauklesni ir savo sodui ar daržui priemonių ieškantiems pirkėjams. Tačiau mažesnė pakuotė nereiškia, kad produktą gali saugiai naudoti specialių žinių neturintis žmogus – būtina išmanyti naudojimo normas, sąlygas ir reikalingas apsaugos priemones.
Nors projekte išlieka pareiga šiuos produktus parduoti tik profesionaliesiems naudotojams, Z. Varanavičienė pabrėžia, kad leidus perpakavimą svarbu užtikrinti, jog jie netaptų lengviau prieinami mėgėjiškam naudojimui.
Kontrolės užduočių daugėtų, papildomų etatų nenumatoma
Įstatymo projekte išplečiama falsifikuoto augalų apsaugos produkto sąvoka, apimant neatitikimus, susijusius su jo kilme, sudėtimi, pakuote ir ženklinimu. Taip pat apibrėžiami neidentifikuoti augalų apsaugos produktai ir nustatoma, kokių veiksmų galima imtis dėl neaiškių mišinių, parduodamų ar naudojamų kaip augalų apsaugos produktai.
VAT numatoma suteikti daugiau galimybių atlikti kontrolinius pirkimus, paimti įtartinus produktus saugoti ir tirti, o nustačius pažeidimus – juos konfiskuoti ir perduoti atliekų tvarkytojams.
„VAT suteikiami papildomi įgaliojimai yra reikalingi kovai su nelegalia prekyba. Tačiau leidus perpakavimą jai tektų tikrinti ir tai, kas bei kokiomis sąlygomis perpakuoja produktus, ar išsaugoma informacija apie jų kilmę ir ar pakuotės turinys atitinka etiketę. Šiai priežiūrai papildomų etatų nenumatoma. Vadinasi, kontrolės užduočių daugėtų, o jas atliktų tie patys darbuotojai. Kyla pagrįstų abejonių, ar pavyks užkirsti kelią piktnaudžiavimui“, – sako Z. Varanavičienė.
Be to, Lietuvoje nėra laboratorijos, atliekančios augalų apsaugos produktų sudėties tyrimus, todėl ėminiai siunčiami tirti į užsienį. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vieno ėminio tyrimai kainuoja nuo 700 iki 3 tūkst. eurų, o nustatant reikšmingas priemaišas – iki 5 tūkst. eurų. Šiuo metu VAT produktų sudėčiai patikrinti per metus paima apie 10 ėminių. Pasak Z. Varanavičienės, kyla klausimas, ar tokios tyrimų apimties pakaks ir perpakuotų produktų sudėčiai kontroliuoti.
Pokyčių nauda lieka neaiški
Nors leidus perpakavimą kontrolės užduočių daugėtų, kokią naudą šis pokytis duotų, kol kas neaišku. Nepateikta vertinimo, kaip jis paveiktų produktų kainas, prieinamumą, teisėtą verslą ir valstybės biudžetą. Projekte numatyta perpakavimo pasekmes vertinti jau įstatymui įsigaliojus, analizuojant trejų metų laikotarpį.
Pasak Z. Varanavičienės, svarbu atsakyti ir į klausimą, kaip perpakavimo leidimas dera su Vyriausybės programoje įvardintu siekiu mažinti nelegalią prekybą.
„Programoje numatyta aktyvinti kovą su nelegalių pesticidų platintojais, tačiau tam svarbu ne tik suteikti daugiau teisių juos tikrinančiai institucijai, bet ir išsaugoti priemones, kurios apsunkina nelegalių produktų patekimą į rinką. Priešingu atveju viena ranka stiprinsime kontrolę, o kita kursime naujas galimybes ją apeiti“, – sako Z. Varanavičienė.
