Prieš NMA patikras – patarimai, kaip išvengti neatitikimų
Nuo lapkričio 15 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda tikrinti, kaip šalies ūkininkai laikosi mėšlo ir srutų naudojimo apribojimų šaltuoju metų laiku. Kontrolė apims ne tik deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos prašoma paramos, bet ir kitus žemės ūkio paskirties žemės plotus. Agentūra įspėja, kad nustatyti pažeidimai gali lemti paramos mažinimą, todėl ūkininkams svarbu įvertinti ne tik tręšimo terminus, bet ir mėšlo laikymo sąlygas, dokumentų tvarkymą bei duomenų pateikimo terminus.
Pagal galiojančius vandens apsaugos nuo taršos nitratais reikalavimus, mėšlu ir srutomis draudžiama tręšti nuo lapkričio 15 dienos iki kitų metų kovo 20 dienos. Vis dėlto numatytos tam tikros išimtys. Nuo lapkričio 15 iki 30 dienos leidžiama tręšti daugiametes pievas, ganyklas ir augaline danga padengtą ariamąją žemę, jeigu jos nuolydis neviršija 12 proc. Šiuo laikotarpiu į dirvožemį patenkančio azoto kiekis negali būti didesnis kaip 40 kilogramų hektarui. Be to, skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 5 metrai nuo vandens telkinio kranto linijos.
Kita išimtis taikoma nuo kovo 1 iki 20 dienos. Šiuo laikotarpiu mėšlu ir srutomis galima tręšti daugiametes pievas, ganyklas bei augaline danga ar ražienomis padengtą ariamąją žemę, kurios nuolydis neviršija 12 proc. Taip pat išlieka reikalavimas laikytis ne mažesnio kaip 5 metrų atstumo nuo vandens telkinių, skleidžiant skystąjį mėšlą ar srutas.
NMA primena, kad nepriklausomai nuo kalendorinių terminų mėšlą ir srutas draudžiama skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės, taip pat į tokią žemę įterpti. Draudžiamuoju laikotarpiu neapsėtoje ariamojoje žemėje negali būti paskleisto ir į dirvožemį neįterpto mėšlo ar srutų. Papildomi apribojimai galioja prie melioracijos griovių. Jeigu griovio ilgis siekia 3 kilometrus ar daugiau, skystojo mėšlo ir srutų negalima skleisti arčiau kaip 3 metrai nuo jo viršutinės briaunos. Trumpesnių griovių atveju privalomas bent 1 metro atstumas.
Ūkininkams taip pat būtina užtikrinti, kad per metus su mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius į dirvožemį patenkančio azoto kiekis neviršytų 170 kilogramų hektarui. Jeigu tame pačiame lauke panaudojama didžiausia leistina azoto norma iš mėšlo ar srutų ir papildomai tręšiama azoto turinčiomis trąšomis, privaloma parengti konkretaus lauko metinį tręšimo azotu planą.
Toks planas turi būti sudarytas prieš pradedant tręšimo darbus ir pateikiamas kontroliuojančios institucijos prašymu. Jame būtina nurodyti laukų identifikavimo duomenis, plotus, auginamus augalus, planuojamą panaudoti mėšlo, srutų ir kitų azoto turinčių trąšų veikliosios medžiagos kiekį. Rengiant planą turi būti atsižvelgiama į planuojamą derlių, augalų azoto poreikį, priešsėlį, dirvožemio savybes ir ne senesnių kaip penkerių metų dirvožemio tyrimų arba monitoringo duomenis.
Viena dažniausių per patikras nustatomų problemų – netinkamai arba pavėluotai pateikiami duomenys apie ūkyje panaudotą mėšlą ir srutas. NMA atkreipia dėmesį, kad 10 hektarų ir didesnius plotus mėšlu ar srutomis tręšiantys žemės ūkio veiklos subjektai duomenis apie einamaisiais metais panaudotas organines trąšas privalo ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, iki gruodžio 10 dienos, suvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą.
Mažesniuose nei 10 hektarų plotuose mėšlą ir srutas naudojantiems ūkiams suteikta galimybė pasirinkti – duomenis pateikti elektroninėje sistemoje arba pildyti mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą. Pastarasis turi būti saugomas ne trumpiau kaip trejus metus. Taigi net ir tinkamai atlikti tręšimo darbai gali sukelti problemų, jeigu ūkininkas negalės pateikti reikalaujamų apskaitos duomenų.
Agentūra taip pat akcentuoja mėšlo kaupimo ir laikymo tvarką. Tirštasis mėšlas turi būti kaupiamas reikalavimus atitinkančiose mėšlidėse, tvartuose arba rietuvėse prie tvarto. Ūkiai, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių, tirštąjį mėšlą gali kaupti rietuvėse prie tvartų, tačiau jų įrengimui keliami konkretūs aplinkosaugos reikalavimai. Rietuvėms būtina parinkti vietą, kurios neapsemtų paviršiniai vandenys, įrengti sandarų, skysčiams nelaidų sluoksnį ir ne žemesnį kaip 20 centimetrų žemės pylimą, apsaugantį nuo srutų nutekėjimo į aplinką.
Ypač svarbu tinkamai įrengti laikinas mėšlo rietuves laukuose. Jos negali būti įrengiamos arčiau kaip 150 metrų nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų ir arčiau kaip 20 metrų nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių bei įrenginių. Taip pat būtina įvertinti teritorijai taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Įrengiant laikiną rietuvę, ant dirvos pirmiausia turi būti paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 centimetrų šiaudų, pjuvenų arba durpių sluoksnis srutoms sugerti. Jis turi būti platesnis už pačią mėšlo krūvą ir aiškiai matomas visu jos perimetru. Rietuvė apjuosiama atskirai įrengtu žemės pylimu, o jos paviršius uždengiamas vandeniui nelaidžia danga arba ne plonesniu kaip 10 centimetrų durpių, žemių, šiaudų ar pjuvenų sluoksniu. Tokiose rietuvėse mėšlą leidžiama laikyti ne ilgiau kaip 24 mėnesius. Jeigu tirštasis mėšlas tręšiamajame lauke laikomas ne ilgiau kaip dvi savaites, reikalavimai dėl sugeriamojo sluoksnio, pylimo ir uždengimo netaikomi.
NMA pabrėžia, kad patikros aktualios ir tiems ūkiams, kurie laiko gyvulius, tačiau einamaisiais metais žemės ūkio naudmenų mėšlu ar srutomis netręšia. Tokiais atvejais tikrintojams gali tekti pateikti įrodymus, kur buvo panaudotas arba kaip laikomas ūkyje susidaręs mėšlas. Tai gali būti mėšlo pardavimo ar perdavimo dokumentai, jo kompostavimo arba kaupimo tinkamose saugyklose įrodymai. Atsižvelgiant į ūkininkavimo pobūdį, gali būti vertinamos ir gyvulių laikymo lauke bei ganymo aplinkybės.
Tręšimo reikalavimų laikymasis yra viena iš paramos sąlygų, taikomų ūkininkams, pretenduojantiems į bazinę, perskirstomąją, jaunųjų ūkininkų, susietąją ir kitas tiesiogines išmokas, taip pat dalyvaujantiems atitinkamose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinėse priemonėse. Nustačius pažeidimus, išmokos gali būti mažinamos pagal paramos sąlygų reikalavimų pažeidimams taikomą sankcijų metodiką.
Artėjant patikroms, ūkininkams svarbu ne tik nutraukti draudžiamus tręšimo darbus, bet ir įsitikinti, kad mėšlas laikomas tinkamai, apskaitos dokumentai sutvarkyti, o visi privalomi duomenys bus pateikti laiku. NMA praktika rodo, kad neatitikimai dažnai susiję būtent su netinkamu mėšlidžių ir rietuvių įrengimu bei pavėluotu duomenų suvedimu. Todėl net ir iš pažiūros formalūs apskaitos ar mėšlo laikymo trūkumai ūkiui gali turėti finansinių pasekmių.
