Prezidentūra: Lietuva turi siekti panašių tiesioginių ES išmokų visiems ūkininkams
Europos Komisijai ketinant nuo 2027 metų sumažinti finansavimą žemės ūkiui, įskaitant ir 20 proc. mažesnes tiesiogines išmokas Lietuvai, prezidento patarėjas sako, jog Vyriausybė turi siekti panašių išmokų visiems Bendrijos ūkininkams.
„Prezidentas akcentavo siekį tos konvergencijos (tiesioginių išmokų – BNS) žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir skirtumas taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja ir dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti“, – pirmadienį po Gitano Nausėdos susitikimo su žemdirbių atstovais bei ministru žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba.
„Tikslas yra labai sudėtingas ir turbūt 100 procentų tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų, gal taip būtų jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to ir yra būtent pagrindinis tikslas“, – pridūrė jis.
Anot R. Dilbos, susitikimo tikslas buvo išgirsti žemdirbių poziciją – prezidentas šią savaitę vyks į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame, be kita ko, bus diskutuojama dėl kitos daugiametės finansinės perspektyvos.
Ūkininkų atstovams nuogąstaujant dėl mažėjančio išmokų krepšelio, prezidento patarėjas į Lietuvos siekį žvelgia pozityviai: „Prezidentas ir 2020 metais, prieš dabartinę daugiametę finansinę perspektyvą, iš tikrųjų apgynė žemdirbių interesus ir dėl to buvo padidintas Lietuvos žemdirbiams tiesioginių išmokų krepšelis.“
Savo ruožtu žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad keičiantis finansavimo modeliui dėl išmokų žemės ūkiui reikės „kovoti su kitomis sritimis“, todėl jis tikisi, kad prezidentas Europos Vadovų Taryboje derybinėje pozicijoje „pastovės iki galo“.
„Jeigu 2027 metais mes pasieksime konvergencijos tik 79 procentus, jeigu liksime su tuo finansavimu, tai mes naujam laikotarpiui turėsim 76 procentus (...). Visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka tas pasiūlymas“, – žurnalistams sakė A. Palionis.
„Tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jeigu žiūrėti Europos Sąjungos šalių kontekste, nes visi aplinkosauginiai įsipareigojimai, ko negali daryti ūkininkai, yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia“, – aiškino jis.
A. Palionis sako, kad siekiant panašių tiesioginių ES išmokų visiems ūkininkams, svarbi vieninga aplinkinių šalių pozicija: „Atsimenant 2020 metus, kaip Lietuva, Latvija, Estija kartu stovėjome ir kovojome, tai lygiai taip pat ir šiemet.“
Ministro teigimu, žemės ūkio sektorių patvirtinus kaip strateginę šalies ūkio šaką, finansavimas yra ypatingai svarbus, nes „atėjus dienai X, mes turėsime remtis tik savo potencialu ir gamyba.“
„Tai irgi šiandien su prezidentu aptarėme ir svarstėme, kur pati valstybė turėtų gal skirti finansavimą – ar tai kooperacija, ar tai maisto maisto prekių perdirbimo potencialo didinimas. Bet tam reikės skirti papildomus finansinius išteklius“, – teigė A. Palionis.
