EK mažinant finansavimą ūkininkams Lietuva sieks tiesioginių išmokų suvienodinimo

Europos Komisijai (EK) ketinant po 2027 metų penktadaliu mažinti finansavimą ūkininkams, žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius teigia, kad laukia sunkios derybos Lietuvai kitais metais pirmininkaujant Tarybai, o šalies prioritetas – tiesioginių išmokų suvienodinimas.

Viceministro teigimu, EK pernai liepą pateiktas planas neramina daugelį ES valstybių, tarp jų – ir Lietuvą. Iki šiol daugelį metų Vilnius siekė tiesioginių išmokų suvienodinimo, tačiau tai padaryti naujoje finansinėje perspektyvoje gali būti sudėtingiau.

Visgi R. Taraškevičius pažymi, kad derybos dar tik vyks, todėl gali būti nemažai pokyčių. Lietuvos prioritetas išlieka tiesioginių išmokų suvienodinimas.

„Mums jautriausia tema – išorinė konvergencija, išmokų suvienodinimas. Ir dabartinėje architektūroje yra sunkiau pasimatuoti tarp valstybių narių nei kad buvo prieš tai. Bet mes neartėjame link to (išmokų – BNS) vienodinimo, bet dar tolstame“, – BNS sakė R. Taraškevičius.

„Ūkininkų lūkesčiai, ypač dėl išorinės konvergencijos, yra Lietuvos derybų prioritetų sąraše ir jie išliks, bet koks bus rezultatas, sunku dabar numatyti“, – kalbėjo jis.

Visgi, R. Taraškevičiaus teigimu, net ir sumažėjus bendram finansavimui kai kurie ūkininkai, ypač smulkieji, tikėtina, pokyčių nepajustų.

„Kokia bebūtų architektūra, konjunktūra, bet parama žemės ūkio sektoriui tokia, kokią ūkininkai yra įpratę gauti, ji išliks, tiesioginės išmokos bazė, didžioji dalis jų gaunamos paramos išliks. (...) Iš ūkininko perspektyvos žiūrint sąlygos jiems labai keistis neturėtų, čia daugiau gal valstybei narei pereiti į naują programavimo modelį, pritaikyti administracines struktūras“, – teigė viceministras.

Šiuo metu ES žemės ūkio ministrai diskutuoja ir derasi dėl bendros derybinės pozicijos, kurią paruošti tikimasi iki gruodžio. Tuomet lauks derybos su Europos Parlamentu, kurios turėtų vykti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

„Lietuva yra pasiruošusi pirmininkauti, pasiruošusi Europos valstybių narių vardu tą failą stumti į priekį ir, aišku, nepamiršdama ir pagrindinių nacionalinių linijų. (...) Tai iš ūkininkų perspektyvos yra privalumas, kad Lietuva bus už pagrindinių derybų vairo ir (...) maksimaliai dėsime pastangas, kad tie interesai būtų atspindėti, o žemės ūkis neprapultų bendrame katile“, – teigė R. Taraškevičius.

Iki šiol bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) buvo pagrįsta dviem ramsčiais – tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra, tačiau naujoje perspektyvoje EK siūlo juos naikinti ir steigti naują bendrą fondą, apimantį ekonominės, sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės bei jūrų reikalų sritis.

EK pernai liepą pateikė pasiūlymą būsimam 2028-2034 metų finansiniam laikotarpiui, pagal kurį Lietuvos ūkininkų pajamų rėmimui numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).

Ši suma yra apsaugota ir neliečiama BŽŪP parama, kurios negalima perkelti į kitas politikos sritis ar perskirstyti. Tačiau EK suteikia galimybių kai kurias priemones finansuoti iš nerezervuotų lėšų, jos numatytos kituose fonduose.

Visgi R. Taraškevičius sako, kad tai padaryti gali būti sudėtinga, nes žemės ūkis konkuruotų su kitomis Lietuvos sritimis – migracija, sienų valdymu, sanglaudos projektais, žuvininkyste ir kitomis.

„Teoriškai, ką ir Komisija sako, jeigu pasinaudotum dar iš kitų, iš nerezervuotų sumų, tai galėtum net ir turėti daugiau, bet tai yra teorija. Nes kas yra nerezervuota, reiškia, žemės ūkis turi konkuruoti su kitomis sritimis, o mes iš karčios patirties žinome, kad jeigu žemės ūkis su kažkuo turi konkuruoti ir šalyje reikia spręsti, ar žemės ūkiui, ar kažkam kitam, tai tas kažkas kitas visą laiką labiau buvo prioritetas“, – sako vienas ŽŪM vadovų.

Be to, EK suteikia galimybių valstybėms narėms prisidėti nacionalinėmis lėšomis, tačiau viceministras kol kas nekomentuoja, ar valstybė galėtų prisidėti papildomai siekiant didinti ūkininkų finansavimą ir pabrėžia, kad pagrindinis tikslas šiuo metu – derėtis dėl didesnės rezervuotos dalies bei labiau atspindėti tiesioginių išmokų konvergenciją.

Tarp EK pasiūlymų yra ir pagrindinės tiesioginės išmokos pakeitimai – proporcingai mažinama su plotu susijusi pajamų parama, o lubos siektų 100 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu išmokų lubas valstybė gali taikyti laisvanoriškai. Be to, išmoka galėtų siekti nuo 130 iki 240 eurų už hektarą.

„EK nori apriboti paramą jau stambiems, konkurencingiems (ūkininkams – BNS) ir skirti ją labiau mažesniems. Čia irgi bus didelė politinė diskusija dėl šito, ypač dėl privalomumo“, – sako R. Taraškevičius.

Be kita ko, iki šiol ES tikslas buvo 40 proc. BŽŪP biudžeto skirti aplinkosaugai ir klimatui, bet naujoje finansinėje perspektyvoje tam turės būti skiriama 43 proc. lėšų.