​​​​​​​2024-ųjų buveinė – rūšių turtingi briedgaurynai

Saugomų teritorijų tarnybos nuotr. Saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Šiais metais rinkome metų buveinę, kad visuomenei dar kartą primintume apie buveinių išsaugojimo svarbą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertai 2024 metų buveine buvo paskelbę - rūšių turtingus briedgaurynus.

Primename, kad buveinė yra aplinka, kurioje gyvena gyvūnai arba auga augalai, paprastai nustatoma pagal ten esančių augalų rūšių sudėtį ir fizinius bei geografinius aplinkos požymius.

Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės – tai tam tikri gamtiniai plotai, kurie yra svarbūs biologinės įvairovės išsaugojimui visoje Europos Sąjungoje. Šios buveinės yra saugomos pagal ES Buveinių direktyvą (92/43/EEB), siekiant išlaikyti arba atkurti palankią jų apsaugos būklę.

Tad kodėl svarbu išsaugoti buveinės? Natūraliose buveinėse gyvena įvairios gyvūnų, augalų, grybų ir kitos rūšys. Buveinės yra tarsi įvairiausių gyvųjų organizmų namai.  Labai svarbu išsaugoti biologinę įvairovę ateities kartoms.

Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės yra saugomos įtraukiant į „Natura 2000“ tinklą. Tai yra ekologinis tinklas, apimantis svarbiausias buveines ir rūšis visoje Europos Sąjungoje. „Natura 2000“ teritorijose taikomos specialios apsaugos priemonės, siekiant išsaugoti arba atkurti palankią buveinių būklę.

Lietuvoje yra 54 skirtingi buveinių tipai. Išskiriamos jūros, pajūrio ir smėlynų, gėlųjų vandenų, viržynų ir krūmynų, pievų, pelkių, atodangų ir miškų buveinės.

Europos Bendrijos svarbos pievų buveinė „6230 Rūšių turtingi briedgaurynai“ Lietuvoje dažniausiai aptinkama nedideliais ploteliais išsibarsčiusios papelkiuose, paežeriuose, upių slėniuose – ten, kur vyrauja rūgštūs ir maisto medžiagų neturtingi dirvožemiai.

Šio tipo buveinėse dažniausiai vyrauja stačioji briedgaurė (Nardus stricta) – daugiametis žemas žolinis augalas, kurio siauri, vidurvasarį išsiriečiantys lapai sudaro tankius kerus ir primena tankų briedžio kailį – gaurus. Iš to ir kilo augalo pavadinimas.

Rūšių turtingų briedgaurynų buveinės yra žemažolės, todėl jose gali augti nekonkurencingų rūšių augalai, tarp kurių yra labai retų rūšių, tokių kaip siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe), pievinė gencijonėlė (Gentianella amarella), žalioji gegūnė (Dactylorhiza viridis), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), retų rūšių varpeniai – šakotasis (Botrychium matricariifolium), daugiaskiltis (Botrychium multifidum), mažasis (Botrychium simplex), kalninė arnika (Arnica montana).

Dėl briedgaurynuose augančios pievinės miegalės (Succisa pratensis) juose galima aptikti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje saugomos auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) drugius ir vikšrus. Šiose buveinėse galima stebėti ir kitas apyretes drugių rūšis – mažąjį perlinuką (Boloria dia), rudgelsvę šaškytę (Melitaea cinxia).

Dar kelios buveinės:

Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje auga ąžuolai, uosiai, klevai, liepos... Šią buveinę galima pamatyti Jiesios kraštovaizdžio draustinyje.

Medžiais apaugusią ganyklų buveinę sudaro ganyklose esantys pavieniai seni medžiai arba retas šviesus miškas, jai būdinga įvairi žolinė augmenija.

Pelkėti lapuočių miškai yra buveinė, kurioje ant samanų kupstų auga juodalksniai, o aplinkui tyvuliuoja pelkutės.

Skroblynų buveinei priskiriami lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose auga skroblai, įvairūs krūmai.

Šiose ir kitose buveinėse gyvena gausybė retų ir saugomų organizmų. Kiekviena organizmų rūšis egzistuoja tik tam tikrose buveinėse.

Kitais metais vėl rinksime – jau 2025-ųjų buveinę! Labai svarbu pažinti gamtą, kurios dalis yra ir žmogus.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Video