Aukštadvario regioniniame parke, Verknės aukštupio kraštovaizdžio draustinyje, buveinių apsaugai svarbioje Natura 2000 teritorijoje „Solio ežeras ir jo apyežerės“  nuolatos atliekami gamtotvarkos darbai.

„Senesniais laikais tinkamą pelkių būklę palaikydavo vietiniai gyventojai, jas šienaudami savo gyvuliams - pati puikiai prisimenu iš vaikystės, kaip dirbome kartu su tėčiu. Dabar, daug kur nebelikus senųjų gyventojų, pelkių bendrijas nuo užžėlimo gelbėja mūsų specialistų atliekami buveinių palaikomieji darbai“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Renata Mackevičienė.

Specialia technika, skirta pelkėtų vietovių tvarkymui, šalinamos nendrės ir sumedėję augalai, kurie sparčiai sausina šlapynes, nes per lapus išgarina daug drėgmės. Taip siekiama išlaikyti atvirą šarmingą žemapelkę.

Šie tęstiniai buveinės palaikymo darbai duoda rezultatų - sudaromos sąlygos išlikti saugomoms pažeidžiamoms rūšims: žvilgančiajai riestūnei (Hamatocaulis vernicosus) – samanai, kuri mėgsta drėgmę, kai vanduo slūgso pelkės paviršiuje, tačiau ją nevisiškai apsemia. Taip pat mažyčiam (vos 8-20 cm aukščio) gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalui – dvilapiui purvuoliui (Liparis loeselii), kurio šviesiai žali lapeliai gražiai blizga saulei pašvietus. Augalų pasaulio grobuoniui - parastajai tuklei (Pinguicula vulgaris), kuri išskiria lipnius spindinčius lašelius skirtus vabzdžiams privilioti ir sugauti. Skaisčiai ugnine spalva žėrinčiam, paupių drėgnose pievose besiveisiančiam retam drugiui – didžiajam auksinukui (Lycaena dispar) bei kitiems ne mažiau įspūdingiems pelkėtų vietų augalams ir gyvūnams.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija