Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos Aplinkos taryboje ministrai pritarė bendram požiūriui dėl trijų svarbių teisės aktų: Ekologiškumo teiginių direktyvos, Bendrosios atliekų direktyvos pakeitimo ir Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos.
„Augant visuomenės sąmoningumui, ekologiškų ir tvarių produktų paklausa tik didės. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad mūsų gaminami produktai ir teikiamos paslaugos tikrai darytų teigiamą poveikį aplinkai arba bent sumažintų žalą jai. Ekologiškumo teiginių direktyva leis sustiprinti Europos Sąjungos pažangą tvarumo srityje, prisidės prie žaliojo kurso, klimato neutralumo ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslų. Šis teisės aktas užtikrins, kad vartotojui įtaką darantys ekologiški ir tvarūs teiginiai būtų moksliškai pagrįsti“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pernai pavasarį pateiktos Ekologiškumo teiginių direktyvos tikslas – panaikinti ekologinį manipuliavimą ir klaidinančius ekologiškumo, tvarumo, draugiškumo aplinkai teiginius rinkoje. Šiuo teisės aktu siekiama suteikti aiškumo vartotojams ir suvaldyti žaliąjį smegenų plovimą ES rinkoje dėl ekologiškumo aplinkai teiginių naudojimo. Būtų nustatyta vieninga reikalavimų sistema, kuri užtikrintų naudojamų ekologiškumo teiginių pagrįstumą europiniu lygiu.
Toks pasiūlymas būtų naudingas verslui, kuris galės pagrįstai išskirti savo gaminius iš kitų, o tai didins gaminių patrauklumą vartotojams, bus skatinama sąžininga ir aplinkosaugos kriterijais pagrįsta konkurencija.
Aplinkos taryboje taip pat pritarta bendram požiūriui ir dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos.
„Iki šiol ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje nebuvo vieningo dirvožemio apsaugos reguliavimo, todėl džiaugiamės šiuo bendru sutarimu. Tikimės, kad siūloma dirvožemio stebėsenos sistema padės palyginti duomenis , tiksliai įvertinti dirvožemio būklę, stebėti tvarių dirvožemio valdymo praktikų veiksmingumą, tinkamai valdyti dirvožemio taršą. Įgyvendinus pasiūlymą žemės savininkai ir bendrai visuomenė gaus aktualią informaciją apie dirvožemio būklę“, – sako aplinkos ministras.
Valstybės narės įpareigojamos nustatyti tvaraus dirvožemio valdymo principus ir juos taikyti. Taip pat valstybės narės įpareigojamos identifikuoti visus potencialius taršos židinius, juos tirti ir, nustačius taršą, taikyti taršos valdymo priemones, pirmiausia vadovaujantis „teršėjas moka“ principu. Viliamasi, kad bešeimininkės taršos valdymui valstybės narės galės pasinaudoti ES lėšomis.
Pasiektas bendras požiūris ir dėl Bendrosios atliekų direktyvos pakeitimų, kurie apima tekstilės ir maisto atliekų prevencijos sritis.
Valstybėms narėms bus nustatyti atliekų susidarymo mažinimo tikslai. ES Taryba sutarė, kad iki 2030 m. šalys turės sumažinti 10 proc. maisto atliekų perdirbimo ir gamybos grandinėje ir 30 proc. vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų mažmeninės prekybos ir vartojimo srityse, palyginus su 2020 m. Dėl tikslų dydžio dar bus deramasi su Europos Parlamentu.
Bus sukurtos privalomos gamintojo atsakomybės principu pagrįstos tekstilės gaminių tvarkymo sistemos, sukurta naudotų tekstilės gaminių ir tekstilės atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo ekonomika.
Anot aplinkos ministro, Lietuva jau buvo suplanavusi įdiegti tekstilės gamintojo atsakomybę, todėl palankiai vertina šį pasiūlymą, kuris valstybių narių patikslintas derybų metu. Derybose buvo atsižvelgta į Lietuvai ir kitoms šalims susirūpinimą kėlusius klausimus.
