Ar draustiniai atlieka savo funkcijas
Lietuvoje saugomos teritorijos sudaro 17,64 proc. visos teritorijos, o iki 2030 m. turime pasiekti 30 proc. saugomų teritorijų, iš kurių 10 proc. griežto režimo (dabar tokių tik 0,5 proc.). Saugomos teritorijos skirstomos į nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus ir draustinius. Turime 5 nacionalinius parkus ir 30 regioninių, 6 rezervatus, 400 valstybinių draustinių ir daugiau nei 100 savivaldybėse įsteigtų draustinių. Reikėtų priminti, kad atskirą saugomų objektų kategoriją sudaro gamtos paminklai, kurių turime 701 respublikinės reikšmės ir 232 savivaldybių lygio. Mūsų rajone yra 15 saugomų draustinių. Noriu pakalbėti apie valdymo struktūras saugomose teritorijose.
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, rezervatuose yra struktūros, kurios kažką daro, t. y. saugo ar atlieka tyrinėjimus priskirtose teritorijose, vyksta edukacinė veikla ir turizmas, leidžiama ir kita ūkinė veikla. Visai kita situacija su draustiniais, kurių turime gana daug, bet jie, daugeliu atvejų, yra tik popieriuje, tiksliau, elektroninėje erdvėje. Optimalu būtų, jei jie turėtų bent po vieną etatinį specialistą. Nebūtinai, kad kiekviename draustinyje, jei jie išsidėstę šalia vienas prie kito, užtektų vieno specialisto keliems draustiniams. Daugumoje jų (telmologiniuose, geologiniuose, hidrografiniuose) užtektų tik inspektuojančio specialisto. Botaniniuose, zoologiniuose ir ichtiologiniuose draustiniuose reikėtų platesnio spektro specialistų, kurie, be inspektavimo ir biologinį išsilavinimą turinčių specialistų, galėtų atlikti ir kai kuriuos tyrimus.
Gyvoji gamta keičiasi dėl sparčios klimato kaitos, todėl floros ir faunos tyrinėjimai tampa reikšmingi dėl mūsų pačių gyvenimo kokybės. Kur reikalingi specialistai stebėjimams ir tyrinėjimams, tikslinga, kad priklausytų nacionalinių parkų direkcijoms. O kur draustiniuose reikalingas tik inspektavimas dėl pažeidimų, tikslinga priskirti aplinkos apsaugos agentūroms. Žinoma, draustinių teritorijas, kurių plotai siekia kelis tūkstančius hektarų, pėsčiomis neapeisi. Transporto priemonės reikalingos, bet jei per didelės išlaidos transporto įsigijimui, tai bent reikėtų kuro išlaidas kompensuoti, nes bemaž visi mūsų piliečiai turi savo transporto priemones.
Idealu būtų ir ekologiška, kai kurias draustinių teritorijas prižiūrėti su žirgais (gal dar liko žirgų, atsisakius jų Vilniaus miesto raitajai policijai), prisidedant tuo pačiu prie kultūrinio paveldo palaikymo. Suprantama, etatų skyrimas draustinių teritorijose be finansų beprasmis. Nemanau, kad koks 100 etatų Lietuvoje būtų didelė našta Aplinkos ministerijai. Tai priklauso nuo dabartinio ministro P. Poderskio požiūrio, nežinau, ar jis tokiam žingsniui ryžtųsi. Jeigu prezidentas G. Nausėda būtų patvirtinęs į ministrus gamtininką S. Podėną, manau, didelių problemų būtų nekilę, nes mano kolegos biologai jį gerai pažįsta ir būtume bendromis pastangomis tą klausimą išsprendę.
Visiems aišku, kad iš „popierinių“ draustinių, neturinčių jose nuolatinių darbuotojų, naudos mažai. Dabar net draustiniuose plynai kertami miškai. Epizodiniai tyrimai ir apsilankymai – ne tas kelias, kuriuo reikėtų eiti, nebent galime pasigirti pasauliui, kad saugome nemažą šalies plotą ir tie keli šimtai draustinių ženkliai padidina saugomų teritorijų procentą, nes kurti naujų nacionalinių parkų, rezervatų jau neįmanoma, nėra laisvų teritorijų. Tik kuriant draustinių tinklą, galime didinti saugomų teritorijų procentą iki numatyto 30 proc.
