Kokie parazitai naikina spygliuočių miškus?
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pristato Europos Sąjungos prioritetinių karantininių kenkėjų sąraše įtrauktą drugį – Dendrolimus sibiricus. Šio kenkėjas Lietuvoje kol kas neaptiktas, tačiau nuo 2016 metų šalyje aktyviai vykdoma jo stebėsena, siekiant laiku užkirsti kelią galimam plitimui.
Kasmet suplanuojama apie 100 stebėsenos vietų visoje Lietuvoje. D. sibiricus suaugėlių stebėjimui pasitelkiamos ir gaudyklės, kurios birželio – rugsėjo mėnesiais kabinamos ant spygliuočių augalų.
Dendrolimus sibiricus vystymosi ciklas dažniausiai trunka 2 – 3 metus, nors šiltais metais gali užtekti vos vienerių metų. Suaugėliai pasirodo nuo gegužės pabaigos iki birželio pradžios. Po poravimosi patelės ant spyglių, šakų ar net kamieno padeda 200 – 250 kiaušinėlių. Birželio – liepos mėnesiais išsirita vikšrai, kurie iki vėlyvo rudens aktyviai minta medžių spygliais. Pirmą žiemą jie praleidžia miško paklotėje. Pavasarį, atšilus orams, vikšrai vėl tampa aktyvūs. Jie ir toliau minta spygliais, o vyresni – netgi jaunais ūgliais ir kankorėžiais. Rudenį vikšrai vėl grįžta žiemoti į miško paklotę. Trečiaisiais metais vikšrai susisuka į kokoną ir virsta drugiais. Šiltesniais metais, kai vystymasis sutrumpėja iki vienerių metų, padidėja protrūkių rizika. Pažeistų miškų atkūrimas yra sudėtingas ir ilgas, todėl padaroma didelė ekologinė ir ekonominė žala.
Dendrolimus sibiricus dažniausiai pažeidžia šiuos spygliuočius: pušis, egles, kėnius, kedrus, maumedžius, cūgas, pocūges. Natūralios buveinės apima Šiaurės rytų Kiniją, Šiaurinę Mongolijos dalį, Kazachstaną, Šiaurės ir Pietų Korėją, Centrinę Rusiją, Rytų ir Vakarų Sibirą.
Tikėtina, kad esant palankioms klimato sąlygoms, šis kenkėjas gali įsitvirtinti ir Europos šalyse, ypač šiaurinėse, pažeisdamas tas pačias medžių rūšis. Dendrolimus sibiricus gali plisti natūraliai– per metus kenkėjas gali nuskristi 15–50 km, kai kuriais duomenimis – dar toliau. Gali plisti ir netiesiogiai, prekiaujant iš rizikos šalių atvežtais – ypač sodinimui skirtais augalais, su nukirstomis šakomis ar kalėdinėmis eglutėmis. Kitas galimas kenkėjo patekimo būdas - su iš rizikos šalių importuojama mediena, kai ant žievės ar po ja yra sudėtų drugio kiaušinėlių ar lėliukių.
Dendrolimus sibiricus yra itin pavojingas spygliuočių miškų kenkėjas, kurio plitimas gali sukelti didžiulius ekologinius nuostolius bei miškininkystės sektoriaus žalą.
Pastebėjus įtartinus, ankščiau nematytus kenkėjus ar augalų ligų požymius, prašome nedelsiant pranešti Augalininkystės tarnybai. Darbuotojų kontaktus galite rasti paspaudę čia – struktūra ir kontaktai. Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lrv.lt, Facebook paskyroje.
