Tinkamas metas į gamtą: kokių taisyklių reikia laikytis saugomose teritorijose ir miškuose

Poilsis gamtoje – viena iš dažniausių vasaros veiklų. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsis miške būtų ne tik saugus ir malonus, bet ir draugiškas aplinkai. 

Ne visose saugomose teritorijose galima pasivaikščioti 

Primename, kad paukščių perėjimo metu – ribojamas lankymasis saugomose teritorijose. Nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. tam tikrose saugomose teritorijose galioja lankymosi apribojimai. Tai numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Šiuo laikotarpiu draudžiama lankytis telmologiniuose (pelkėse), ornitologiniuose (paukščių), teriologiniuose (žinduolių), herpetologiniuose (roplių ir varliagyvių) bei entomologiniuose (vabzdžių) draustiniuose. Šie ribojimai padeda apsaugoti jautrią laukinę gyvūniją per jų sensityviausią – veisimosi – laikotarpį. 

Stovyklavimas – tik tam pritaikytose vietose  

Primename, kad stovyklavimas gamtoje leidžiamas tik tam pritaikytose vietose – oficialiose stovyklavietėse, poilsiavietėse ar kempinguose. Prieš stovyklaujant svarbu įvertinti, kur planuojama vieta yra: 

Miškuose – įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važinėjimas bekele daro žalą aplinkai: trikdomi laukiniai gyvūnai, ardomas dirvožemis, naikinami augalai ir buveinės, teršiama aplinka, padidėja gaisrų rizika. Daugiau informacijos apie motorinių transporto priemonių važiuojant ne keliais daromą žalą galima rasti atmintinėje „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. 

Saugant miško paklotę, apsistoti poilsiui miškuose leidžiama tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse (tik laikinas poilsis, jose negalima apsistoti su palapinėmis ir kemperiais), atokvėpio vietose, stovyklavietėse (galima tik su palapinėmis), kempinguose (galima su palapinėmis, kemperiais), kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.  

Pievose, paupiuose ar prie ežerų – negalima kurti laužų bet kur, statyti palapinių ar teršti aplinką. Būtina laikytis atstumo nuo vandens telkinių. 

Saugomose teritorijose – kai kuriose vietose (pvz., draustiniuose ar rezervatuose) stovyklauti išvis draudžiama arba leidžiama tik su specialiais leidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad susiruošus stovyklauti saugomose teritorijose, pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kur yra įrengtos oficialios poilsiavietės ir laužavietės. Saugomos teritorijos – jautriausios gamtinės vietos, kur gyvena retos rūšys, kur saugomi kraštovaizdžio kompleksai, todėl poilsiaujant juos reikėtų ypatingai saugoti. 

Išsamią informaciją apie įrengtas stovyklavietes ir poilsiavietės rasite:    

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje   

Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje  

Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Neatsakingai mėtomi neužgesinti degtukai ir nuorūkos gali sukelti gaisrą. Be to, nuorūka – viena dažniausiai randamų šiukšlių gamtoje, jos yra toksiškos, ilgai nesuyra, todėl mesti nuorūkų bet kur nereikėtų, gamtoje patariama naudotis nešiojamomis peleninėmis. 

Stovyklaujant miške draudžiama gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius.  

Aplinkosaugininkai ragina tausoti augalus, ypač – saugomų rūšių. Pasigrožėti žydinčiais žiedais galima.  

Stovyklaujant siūloma laikytis tylos. Triukšmas trikdo laukinius gyvūnus ir gali trukdyti kitiems poilsiautojams. 

Kas atsinešama į mišką, tas turi būti ir išsinešama 

Stovyklavimo vietoje reikia palaikyti tvarką: nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose. Šiukšlinant teršiamos gyvūnų ir augalų buveinės. Raginama išmetamas šiukšles rūšiuoti.  

Patariama naudoti draugiškesnę aplinkai daugkartinio naudojimo tarą. Vienkartiniai indai po panaudojimo iš karto tampa atlieka.  

Per 2024 m. Aplinkos apsaugos departamentas sulaukė 715, iki šių metų liepos vidurio – 173 pranešimų apie rastas atliekas miškuose, todėl nesvarbu, ar išsiruošiama į mišką trumpam žygiui ar ilgesniam stovyklavimui, pravartu su savimi pasiimti papildomą šiukšlių maišelį ir, pagal galimybes, surinkti rastas išmėtytas atliekas, o vėliau jas išmesti į komunalinių atliekų konteinerius. O jei miške randamos statybinės ir kitos didelių apimčių atliekos, jas reikia nufotografuoti, pažymėti koordinates interaktyviajame tvarkaulietuva.lt žemėlapyje, pridėti nuotraukų ir kuo išsamiau aprašyti situaciją. 

Vandens telkiniai ir aplinkosauga  

Stovyklaujant svarbu atkreipti dėmesį, kad nesaikingas cheminių ploviklių ir kitų priemonių (pvz., indų ploviklio, šampūno, dantų pastos ir pan.) naudojimas ežeruose ar upėse teršia vandenį, kenkia augalams, gyvūnams ir gali neigiamai veikti žmonių sveikatą. 

Plaukiojimui ežeruose ar upėse vandens plaukiojimo priemonėmis, taikomi tam tikri reikalavimai. Apribojimai plaukioti plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose nustatyti šiame sąraše, o išimtys vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis priemonėmis leidžiamas – aplinkosaugos reikalavimų priede. Nesilaikant šių reikalavimų gąsdinami paukščiai, keliamas stresas žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. Daugiau informacijos apie aplinkosaugos reikalavimus, taikomus norint plaukioti vandens telkiniuose galima rasti atmintinėje „Plaukiojimo priemonės“. 

Daugiau aplinkosaugos patarimų ir reikalavimų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“. 

Atsakomybė     

• Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą. 
• Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą. 
• Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 50–110 eurų baudą. 
• Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas miškais ten, kur tai daryti draudžiama – 20–50 eurų baudą. 
• Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims. 
• Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje. 

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.