„Roges tepk vasarą, o ratus ruošk žiemą“ – skambi, bet daug išminties ir tiesos savyje turinti liaudies patarlė. Ir nors miškininkai rogėmis, greičiausiai, nevažinėja, pavasario darbus tikrai planuoja iš anksto ir jau ruošiasi sparnuotų giesmininkų sugrįžtuvėms bei rūpinasi jų naujais namais – inkilais. Net keliuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose pradėti inkilų kalimo darbai, kad grįžtančius paukščius pavasarį galėtume sutikti tinkamai.

VMU regioninių padalinių iniciatyva buvo nuspręsta visą 2025 metų inkilų poreikį, beveik 8200 vnt. inkilų, pagaminti savomis jėgomis. Ankstesniais metais, dalį inkilų miškininkai gamindavo patys, dalį – pirkdavo iš išorės tiekėjų. Inkilų gamybos procese šiuo metu dalyvauja trys – Kretingos, Raseinių ir Tauragės – regioniniai padaliniai.

„Rūpinimasis grįžtančių paukščių ir miško žinduolių būstu miškuose yra neatsiejama mūsų, miškininkų, darbo dalis. Siekiame, kad mūsų miškai būtų sveiki, gražūs, gyvybingi ir pilni gražiausių gamtos garsų – todėl inkilų kėlimo sezonui ruošiamės iš anksto. Džiaugiuosi, kad pavasarį į miškus grįžę sparnuočiai įsikurs inkiluose, kuriuos savo rankomis pagamino mūsų miškininkai“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Skirtingi VMU regioniniai padaliniai gamins skirtingas inkilų apimtis. Kretingos RP rūpinasi musinukių, zylių, varnėnų bei uralinių ir naminių pelėdų inkilų gamyba. Iš viso šis padalinys planuoja pagaminti 2540 vnt. inkilų, iš kurių beveik 1700 vnt. bus skirti būtent zylėms ir musinukėms. 2100 vnt. tokio tipo inkilų pagamins ir Raseinių RP. Tačiau, inkilai kalami ne tik grįžtantiems paukščiams, bet ir miškuose gyvenantiems žinduoliams – šikšnosparniams bei miegapelėms. Raseinių miškininkai šiemet sukals net 254 inkilus šikšnosparniams bei 187 – miegapelėms. Šiemet šikšnosparniams bus gaminami 2 tipų inkilai, kad juose galėtų gyvenamą vietą ar slėptuvę rasti keletas jų rūšių, tarp kurių – reti bei saugomi Europiniai plačiausiai.

Tauragės RP iš viso gamins net 3100 vnt. inkilų, iš kurių didžioji dalis bus skirta zylėms, musinukėms bei varnėnams. Be šių inkilų Tauragės miškininkai gamins daugiau nei 300 inkilų skirtų žvirblinėms pelėdoms, žalvarniams, kukučiams, žaliosioms ir pilkosioms meletoms.

Svarbu pabrėžti, kad skirtingoms paukščių rūšims kalami ir keliami skirtingo dydžio inkilai. Jie gali būti gaminami ne tik iš lentų, bet ir skobiami iš tuščiavidurių medžių rąstų – tai vadinamieji uoksiniai inkilai. Gaminant inkilą, reikėtų rinktis sausas ir neobliuotas lentas, nes paukščiai dažniausiai renkasi natūralių medžiagų inkilus. Be to, iš natūralių, nenuobliuotų lentų pagamintuose inkiluose paukščių jaunikliams yra kur įsikibti, kai ateina laikas palikti inkilą. Gaminant inkilą reikėtų vadovautis trimis rodikliais: dugno vidaus plotu, vidaus gyliu ir landos skersmeniu. Zylėms ir musinukėms skirto inkilo landos skersmuo turi būti 3,0-3,5 cm, varnėnams – 4,5-5,0 cm, naminėms pelėdoms – 13 cm, o didiesiems dančiasnapiams – net iki 18 cm. Vieni iš įdomesnių inkilų, kuriuos šiemet gamins miškininkai – inkilai kukučiams. Šiems įspūdingiems paukščiams tinka varnėniniai inkilai, tik landos diametras turi būti didesnis.

Pakabinus inkilą reikėtų nepamiršti ir jo priežiūros. Kiekvienų rudenį ar žiemą jau iškabintus inkilus reikia išvalyti, kad jame nesikauptų lizdinė medžiaga, kurioje susikaupia drėgmė ir parazitai, galintys kelti pavojų būsimam inkilo šeimininkui ar jaunikliams.

Inkilai įprastai kabinami pavasarį pasitinkant grįžtančius paukščius, tačiau juos galima kelti ir visus metus. Tuo metu, kai neperi, paukščiai ar žinduoliai inkiluose kaupia maisto atsargas ar tiesiog juos naudoja kaip slėptuves, nakvynės vietas. Be to, tuščiuose inkiluose įsikuria ir saugų prieglobstį randa ne tik paukščiai. Inkilai namais tampa šikšnosparniams, miegapelėms, geltonkaklėms pelėms, net kamanėms ar vapsvoms – todėl jie yra svarbūs ir naudingi visai miško ekosistemai.