Nuo 1998 metų Nacionalinės miškų inventorizacijos metu surinkti duomenys leidžia geriau suprasti paprastosios eglės (Picea abies) pažeidimų dėsningumus. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Miškų instituto mokslininkai kartu su Valstybinės miškų tarnybos specialistu Gintaru Kulboku paskelbė mokslinę publikaciją „Medienos puvinys ir paprastosios eglės pažeidžiamumas dėl vėjo sukelto mirtingumo grynuose ir mišriuose hemiboralinių miškų medynuose“.

Atliktos studijos metu nustatyta, kad bendras eglių mirtingumas keturių penkiamečių matavimo ciklų (2003–2007, 2008–2012, 2013–2017, 2018–2022 m.) metu siekė 2,28 proc. Pagrindiniai trikdžius sukeliantys veiksniai buvo: vėjas – 0,86%, kenkėjai – 0,41%, vidaus/tarprūšinė konkurencija – 0,37% ir ligos – 0,36%. Nustatyta, kad didesnę eglių mirtingumo dėl vėjo tikimybę lemia dirvožemio drėgmės režimas, medyno amžius, medyno skalsumas ir medžių puvinio buvimas.

Tyrimų rezultatai parodė, kad lapuočių priemaiša medyne švelnina vėjo daromą žalą tarp puvinio neapkrėstų eglių, tačiau tokiuose medynuose dažniau nukenčia puvinio apimtos eglės. Šio tyrimo retinimo eksperimento dalis parodė, kad vis intensyvesnis retinimas grynuose eglynuose lemia intensyvesnį šaknų ir stiebo puvinio plitimą, kartu ir vėjo daromos žalos riziką. Todėl, formuojant atsparius vėjui eglynus, visų pirma reikia mažinti šaknų ir stiebų puvinio paplitimą medyne.