Sosnovskio barščiai naikinami, bet kova sudėtinga
Mūsų skaitytojas, gyvenantis Dukstynos mikrorajone ir dažnai nueinantis į Sveikatos parką, pastebėjo jo pakraščiuose augančius Sosnovskio barščius. Jų – daugybė, net baltuoja – seniai sukrovę žiedų kepures. Klausia, kodėl jie Ukmergėje nenaikinami, argi tam neskiriama lėšų, o gal laukiama, kad augalai pražys?
Sosnovskio barštis yra invazinis nuodingas augalas, prie kurio prisilietus oda gali būti smarkiai apdeginta.
Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė paaiškino, kad dėl šių augalų naikinimo Savivaldybė yra sudariusi atskirą rangos darbų sutartį ir numačiusi lėšų. Šiemet mieste yra suskaičiuota 14 vietų, kur auga šie augalai.
Jų pastebėta netoli Šventosios, prie hipodromo, bei dar keliose paupio vietose, taip pat prie Vilkmergėlės upelio, prie sodininkų bendrijos „Vienybė“, Žiedo gatvėje, prie Sveikatos parko.
Visas plotas, kur auga Sosnovskio barščiai miesto teritorijoje, užima 2,8 ha. „Tačiau tai nėra, kad visas šis plotas būtų apaugęs vien tik šiais augalais – gali matytis tik vienas kitas“, – pasakojo seniūnas.
Sosnovskio barščiai yra labai atsparūs – net purškiami chemikalais sunkiai išnaikinami. „Jei visai nenaikintume, jų būtų gal dvidešimt kartų daugiau“, – sakė seniūnas. Džiaugiasi, kad bent keliose vietose augalų pavyko visiškai atsikratyti. Pavyzdžiui, Beržų gatvėje, prie upės, augo ne vienus metus, bet šiemet nebeliko.
Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilija Grabauskienė informavo, kad Sosnovskio barščiai naikinami ne tik mieste, bet ir visame rajone. Sutartis šiems darbams rajono teritorijoje atlikti pasirašyta su bendrove „Arbora LT“.
Pagal sutartį naikinimas atliekamas augalus pjaunant, iškasant ir purškiant. Daugiausia lėšų reikalauja purškimas chemikalais.
Pasak pavaduotojos, daugiausia Sosnovskio barščių mūsų rajone auga Želvos seniūnijoje. Milžinišką plotą, kuris buvo matomas pravažiuojant Molėtų plentu, jau pavyko įveikti, tačiau atsiranda kiti, nes augalų sėklas perneša vėjas.
Anot V. Grabauskienės, su darbų rangovais neatsiskaitoma, jei pastebima, kad augalai neišnaikinti. Kaip tik ir šiuo metu nepasirašomas darbų priėmimo aktas, kol nebus atlikta viskas, kas numatyta sutartyje.
****
Sosnovskio barštis yra kilęs iš Kaukazo. Kaip piktžolė ir invazinė rūšis paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Rūšį pirmasis 1936 metais Gruzijoje aptiko rusas botanikas Dmitrijus Sosnovskis.
Augalo žiedyno skersmuo gali būti iki 0,5 m.
Žiedai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, tačiau – ne bitės, nes joms šis nektaras nuodingas.
Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina mūsų odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio nudegimus – iššoka vandeningos pūslės, kurios plyšta ir sunkiai gyja, arba gali atsirasti rudų pigmentinių ilgai išsilaikančių dėmių.
Lietuvoje sovietmečiu šį augalą buvo siūlyta auginti kaip silosinį augalą. Į Lietuvą jis atvežtas apie 1950 m., pirmiausia jį pradėjo auginti Biologijos instituto eksperimentinėje bazėje kaip pašarinį.
Sovietmečiu žmonės jį augino soduose ir darželiuose dėl grožio. Ilgą laiką ir bitininkai tikėjo, kad iš barščio bitės renka nektarą.
Dabar dažniausiai auga apleistose, rečiau šienaujamose pievose, pamiškėse, paupiuose ir išstumia vietines augalų rūšis, jas užgoždamas.
Plinta labai sparčiai, nes dideliuose žiedynuose kasmet subrandina dešimtis tūkstančius sėklų. Beveik visos jos išlieka gyvybingos keletą metų. Sosnovskio barštis sunkiai išnaikinamas ir todėl, kad jis atželia iš šaknų.
lll
2014 m. Lietuvos aplinkos ministerija pradėjo organizuoti Sosnovskio barščių naikinimą – renka informaciją apie jų augavietes, finansuoja naikinimo darbus.
