Pasėlius niokojo šernai, avį papjovė vilkas
Gyventojai turi galimybę kreiptis į rajono savivaldybę dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams, ūkiniams gyvūnams ir miškui. Šiemet kol kas tik trys rajono gyventojai patyrė žalą, kurią padarė laukiniai gyvūnai.
Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus duomenimis, šiemet pagal pateiktus prašymus yra surašyti du medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams apžiūros aktai Taujėnų seniūnijoje. Žalą padarė šernai: žieminiams miežiams – Lėno kaime ir žieminiams kviečiams – Viškonių kaime.
Surašytas ir vienas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams apžiūros aktas – buvo papjauta avis Želvos seniūnijos Bastūnų II kaime.
Minėto skyriaus vyriausioji specialistė, rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos pirmininko pavaduotoja Neringa Adomavičienė informavo, kad žala bus skaičiuojama vadovaujantis patvirtinta metodika.
Ją skaičiuoja komisija.
Pastebima, kad šernai daugiausia žalos daro pavasarį, knisdami daugiametes pievas ir ieškodami grambuolių. Vasaros antroje pusėje daugiau žalos daro vilkai, nes šiuo metu jie pradeda mokyti jauniklius medžioti. Pasitaiko papjautų avių ar ožkų. Pranešimas apie papjautą avį Bastūnų kaime šiemet kol kas – vienintelis.
Dėl vilkų padarytos žalos komisija, surašiusi aktą, dokumentus ir įrodymus perduoda Aplinkos ministerijai. Žala skaičiuojama atsižvelgiant į papjauto gyvulio svorį, rinkos kainą. Tačiau ūkininkai teigia, kad nuostolis įprastai būna didesnis nei piniginė kompensacija.
Dėl pasėliams daromos žalos pranešimų gaunama kone ištisus metus, nes juos niokoja ne tik šernai, bet ir elniniai gyvūnai, kurie labiausiai nuniokoja žieminius rapsus, juos ištrypdami. Šių gyvūnų daroma žala ryškiausia ankstyvą pavasarį, vėlų rudenį bei žiemą. Komisijai daugiau tenka susidurti būtent su kanopinių gyvūnų daroma žala, kurią, vadovaujantis tvarka, atlyginti turi medžioklės plotų naudotojai.
Mūsų rajone ilgus metus daug žalos pridarydavo bebrai – statydami užtvankas jie užtvindo melioracijos griovius, dėl to nustoja veikti laukų drenažo sistema. Tačiau šiemet prašymų atlyginti bebrų padarytą žalą kol kas negauta.
Ukmergės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Arūnas Pračkaila sakė, kad įprastai gyvūnai telkiasi plotuose, kur yra jų pašarinės bazės – miškas, pasėliai.
Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, gyvūnų populiacijos tuose pačiuose plotuose keičiasi: laikas nuo laiko vienos rūšies gyvūnų pagausėja, kitos sumažėja ir atvirkščiai. Todėl ir žalos pobūdis keičiasi.
Pavyzdžiui, iki 2016 metų vyravo šernų daroma žala pasėliams, bet prasidėjus šernų marui iki 2018 metų jų smarkiai sumažėjo, todėl tuose pačiuose plotuose pagausėjo elnių, padaugėjo jų daromos žalos. Kai šernų skaičius vėl ėmė augti, elnių – mažėti. Pernai, pasak A. Pračkailos, prasidėjo antroji šernų maro banga.
Ji išplito Šešuolių, Veprių, Pašilės medžiotojų būrelių teritorijose. „Dalis šernų krito, dalis traukiasi, – kalbėjo organizacijos vadovas. – Gausiau likę tik Vidiškių medžiotojų būrelio plotuose. Dabar vėl pagausės elnių.“
Pasak A. Pračkailos, vilkų populiacija mūsų rajone gana gausi, bet reikšmingos įtakos elnių populiacijai neturi. Daugiau išgaudo stirnų. O elnių – tik jauniklius. Kažkiek vilkų sumedžiojama, bet nelabai daug. Paprastai vilkai maitinasi tuo, ką pagauna. Jei nepavyksta grobio pagauti gamtoje, tada eina pas ūkininkus. Pašnekovas mano, kad vilkai pridaro žalos daugiau, negu dėl jos kreipiamasi, nes kreipiasi ne visi. Vilkų išpuolių padaugėja vasaros pabaigoje, kai vilkės moko jauniklius medžioti.
A. Pračkaila pasakojo, kad bebrų populiacija mūsų rajono medžioklės plotuose yra gausi. Pastebima, kad keletą jų sumedžiojus ar išardžius jų padarytas užtvankas, gyvūnai pasitraukia kitur, bet niekur nedingsta. Daugiausia žalos daro miškams ir ūkiams, užtvenkdami upes ar griovius. Užtvenktose vietose miškas gali pradėti pūti. Neperspektyvios užtvankos, kurios daro žalą, yra išardomos. Medžiotojai patys jas aptinka arba pagal ūkininkų pranešimus.
