Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių ir pagrindinėse Lietuvos upėse žuvų bendrijas jau netolimoje ateityje veiks ne tik intensyvi žvejyba, maistmedžiagių pokyčiai, bet ir klimato kaita.

Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Lino Ložio, šiame tyrime atlikta išsami Baltijos jūros aplinkos ichtiofaunos rodiklių analizė. Surinkti duomenys rodo, kad žuvų rūšinei ir funkcinei struktūrai Kuršių mariose reikšmingą poveikį daro vandens temperatūra ir Nemuno vandens nuotėkis, o abu šiuos rodiklius veikia klimato pokyčiai, kuriuos geriausiai atspindi šaltavandenių žuvų, tokių kaip lydekos, vėgėlės ir stintelės bei karpinių (šiltavandenės) žuvų kaita.

Poveikių modeliavimą mokslininkai atliko vertindami skirtingus klimato kaitos scenarijus. Rezultatai rodo, kad Kuršių mariose per pastaruosius kelis dešimtmečius labai sumažėjęs stintelių gausumas jau artimiausiu laiku dar labiau sumažės. Kitų rūšių šaltavandenės žuvys, tokios kaip lydekos ir vėgėlės, nors ir neigiamai veikiamos kylančios temperatūros, išnykti neturėtų, nors artimiausiu laikotarpiu jų skaičius gali sumažėti net tris kartus, o ilguoju laikotarpiu pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus prognozuojamas dar žymesnis gausumo sumažėjimas.

Anot L. Ložio, šaltavandenių žuvų, ypač stintelių, gausumas reikšmingai mažėja didėjant vandens temperatūrai balandžio-gegužės bei liepos-rugpjūčio mėnesiais: „Nustatyta, kad būtent balandį-gegužę tinkamo lervutėms maisto kiekis lemia kitų metų stintelių laimikių dydį. Galimas netiesioginis klimato kaitos poveikis pasireiškia tuo, kad  kylant temperatūrai, kinta planktono struktūra pavasarį, todėl stintelių lervutėms trūksta maisto kritiniu jų išgyvenimui laikotarpiu. Net ir trumpalaikiai liepos-rugpjūčio mėn. pasikartojantys aukštų temperatūrų (virš 20°C) periodai gali padidinti stintelių mirtingumą ir smarkiai sumažinti populiacijos gausumą“, – pasakoja L. Ložys.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad didėjanti  balandžio-gegužės mėnesių Kuršių marių vandens temperatūra reikšmingai teigiamai veikia šiltavandenių žuvų gausumą, nes daugumai žuvų – tai neršto laikotarpis.

Žuvims didelę įtaką daro upių vandens temperatūros didėjimas

Pasak mokslininko, prognozuojamas mažėjantis Nemuno upės nuotėkis žuvų populiacijas Kuršių mariose veikia nevienareikšmiškai. „Mažesnis nuotėkis sausio-vasario mėn. yra naudingas šaltavandenėms žuvims, tačiau balandžio-gegužės mėn. - priešingai. Aukštesnis vandens lygis reikalingas kai kurių žuvų nerštui, tad sumažėjęs Nemuno nuotėkis balandžio mėn. gali neigiamai paveikti kai kurių žuvų (tikėtina –  šaltavandenių) nerštą. Taigi, didėjanti temperatūra bei mažėjantis Nemuno nuotėkis balandžio - gegužės mėn. yra nepalankus šaltavandenėms žuvims ir gali nulemti lydekų ir vėgėlių gausumo sumažėjimą, o stintelių – sumažėjimą iki išnykimo ribos“, –  sako L. Ložys.

Pagal Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. T. Virbicko atliktą vertinimą darytina prielaida, jog didžiausias klimato kaitos poveikis bus stebimas nerštavietėse tų žuvų, kurios migruoja neršti iš jūros į vidaus vandenis – lašišoms, šlakiams, sykams. Vis dėlto tokioms Lietuvos upėms  kaip Neris, Žeimena, Vilnia, Šventoji, Nevėžis, Šušvė bei Minija prognozuojami veiksniai, lemiantys stresinę vandens ekosistemų būklę: oro temperatūros augimas, mažesnis kritulių kiekis vasarą ir didesnis – žiemą, upių vandens temperatūros didėjimas, upių debito (kiekio) mažėjimas, išskyrus Minijos upę, taip pat bendro azoto ir fosforo koncentracijų didėjimas tam tikrais sezonais.

Atlikta aplinkos kintamųjų poveikio analizė atskleidė, kad žuvų bendrijų struktūra labiausiai priklauso nuo vandens temperatūros didėjimo. Tuo tarpu vandens kiekio pokyčiai  nulemia tik kai kurių žuvų grupių įvairovę, o kai kurių rūšių skaičiaus pokytis galimas tik labai reikšmingai mažėjant nuotėkiui. Tuo tarpu numatomi azoto ir fosforo koncentracijų pokyčiai taip pat yra per maži, kad būtų reikšmingi.

Žuvų bendrijų pokyčiai pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus

Kuršių mariose žymūs žuvų bendrijos pokyčiai stebimi jau dabar ar galimi per artimiausius porą dešimtmečių, o tolimesnėje perspektyvoje jie tikėtini dar didesni. Didžiausias stebimas pokytis – šaltavandenių žuvų gausumo mažėjimas ir karpinių žuvų įsivyravimas. Tuo tarpu upėse didelių žuvų rodiklių pokyčių artimoje ateityje (2016-2035 m.) pagal dr. T. Virbicko atliktą žuvų bendrijų upėse modeliavimą neprognozuojama, tačiau pabrėžiama, kad ženklūs žuvų rodiklių pokyčiai visose tiriamose upėse turėtų įvykti tolimoje ateityje (2081-2100 m.), ypač Lietuvos lašišinėse upėse. „Neryje, Minijoje ir Šventojoje gali sumažėti lašišų ir šlakių jauniklių, kiršlių ir kūjagalvių, tačiau turėtų reikšmingai didėti šiltesnį vandenį toleruojančių karpinių žuvų tokių kaip šapalas, aukšlė, meknė, kuoja, plakis, karšis, gružlys, ūsorius ir kt. paplitimas“, – sako L. Ložys

Kitose didesnėse lašišinėse upėse šiltuoju sezonu 2081-2100 m. periodu prognozuojamas vandens temperatūros padidėjimas daugiau nei 3-4 °C, labiausiai – Neryje ir Minijoje. Dėl augančios vandens temperatūros 2016- 2035 m. periodu pagal skirtingus scenarijus prognozuojamas lašišų jauniklių gausumo mažėjimas nuo 2,5 iki 6,4 karto, o 2081-2100 m. lašišos turėtų apskritai išnykti. „Kitos lašišinių šeimos rūšies – šlakio populiacijos paplitimas ir gausumas nesikeis taip drastiškai, kadangi jis gyvena mažesnėse upėse ir upių aukštupiuose, kur vandens temperatūra yra žemesnė“, – sako L. Ložys.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos sukeltas pasaulio vandenyno šiltėjimas veikia Lietuvos teritorinius vandenis. Stebima ne tik kylanti Baltijos jūros ir Kuršių marių temperatūra, bet ir ledo dangos ant Kuršių marių laikotarpio trumpėjimas. Nuo 1948 iki 2015 m. ledo dangos trukmė gruodžio- kovo mėnesiais sumažėjo daugiau nei 20 %. Per šį laikotarpį dienų skaičius kuomet marios buvo užšalusios sumažėjo kiek daugiau nei mėnesiu.