1 432 paraiškos per valandą, po metų – FNTT tyrimas: LŽŪKT vadovas pažeidimų požymių nematė

2025 m. spalio 1-osios rytą Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) per vieną valandą pasiekė 1 432 paraiškos konsultavimo paslaugoms finansuoti. Bendra prašyta suma – 2,545 mln. Eur – 50 proc. viršijo kvietimui skirtą finansavimą, todėl paraiškų priėmimas buvo sustabdytas jau 9 val. 5 minutės. Po metų beveik identiškas skaičius atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pranešime. Teisėsauga tiria 1 431 paraiškos už daugiau kaip 2,5 mln. Eur pateikimo aplinkybes. Įtariama, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) dalį jų galėjo pateikti fizinių asmenų vardais be šių žmonių žinios ir sutikimo. FNTT atliko kratas ir apklausė daugiau kaip 100 liudytojų.

NMA „Agrobitei“ patvirtino, kad būtent ji, įtarusi galimus pažeidimus, perdavė informaciją FNTT. Tuo metu LŽŪKT direktorius Gintas Saulius Cironka sako, kad Tarnyba apie įtarimus sužinojo tik pareigūnams atvykus ir pati anksčiau pažeidimų požymių nebuvo pastebėjusi.

NMA pati kreipėsi į teisėsaugą

„NMA, įtarusi, kad dalis paraiškų buvo pateikta be pareiškėjų žinios ir sutikimo, informaciją apie tai perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, taigi FNTT tyrimas inicijuotas NMA pateiktos informacijos pagrindu“, – nurodė agentūra. Tačiau NMA, motyvuodama vykstančio ikiteisminio tyrimo interesais, neatsakė, ar FNTT minimos 1 431 paraiška yra tas pats paraiškų masyvas, kurį agentūra gavo 2025 m. spalio 1-ąją.

Agentūra taip pat nepateikė duomenų, kiek paraiškų buvo susijusios būtent su LŽŪKT, kiek jų patvirtinta, kiek konsultacijų faktiškai suteikta ir ar pagal jas jau išmokėta paramos lėšų.

G. S. Cironka: apie įtarimus sužinojome iš pareigūnų

LŽŪKT direktorius G. S. Cironka nurodė, kad Tarnybos vadovybę žinia apie galimai be ūkininkų žinios pateiktas paraiškas pasiekė tik pradėjus teisėsaugos veiksmus.

„Ši žinia mus pasiekė tuomet, kada apsilankė patys pareigūnai“, – teigė jis. Paklaustas, ar pati Konsultavimo tarnyba buvo nustačiusi tokių atvejų, direktorius tai neigė.

„Tai tikrai yra priemonė, kurioje nėra buvę tokių dalykų. Daugiausia dirbame su mūsų klientais, tai yra mūsų klientai, ir šioje vietoje net tokios indikacijos nėra ir negali būti“, – sakė G. S. Cironka. Jo teigimu, ir pati paraiškų teikimo sistema neleidžia pateikti dokumentų svetimo žmogaus vardu.

„Jei pasižiūrėjote patį procesą, kaip yra teikiamos paraiškos, tai net tokios prielaidos nėra, kad tu gali pateikti svetimo žmogaus paraiškas – pati sistema neleidžia to padaryti“, – tvirtino direktorius.

Paraišką galėjo pateikti ir įgaliotas asmuo

NMA pateiktas paaiškinimas rodo kiek sudėtingesnį procesą. Pagal tuo metu galiojusią tvarką paraišką per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS galėjo pateikti ne tik pats pareiškėjas, bet ir jo įgaliotas asmuo. Tam NMA turėjo būti pateiktas pareiškėjo pasirašytas įgaliojimas. Tik agentūrai patvirtinus atstovavimo teisę, kitas asmuo galėjo teikti paraišką ūkininko vardu.

„Atstovavimo teisės suteikimas sistemoje nepakeičia pareigos veikti pagal pareiškėjo suteiktą įgaliojimą“, – pabrėžė NMA.

Taigi paraišką techniškai galėjo pateikti kitas asmuo, tačiau tik turėdamas tinkamą įgaliojimą. Ikiteisminiame tyrime dabar ir aiškinamasi, ar visais atvejais pareiškėjai apie jų vardu teikiamus dokumentus žinojo ir buvo tam davę sutikimą. FNTT oficialiai nurodo, kad tiriama galima dokumentų klastojimo ir kreditinio sukčiavimo schema.

Tarnyboje pradėtas vidinis patikrinimas

G. S. Cironka patvirtino, kad po FNTT veiksmų LŽŪKT pradėjo vidinį patikrinimą.

„Be abejo, pradėtas vidinis patikrinimas. Analizuojame procesus, nustatinėjame rizikos vietas, ieškome sprendimų, kurie leistų normaliai dirbti, komunikuojame su dalininkais“, – sakė jis. Pasak vadovo, Tarnyba imasi priemonių, kad panašios situacijos nepasikartotų ir nebūtų metamas šešėlis visai organizacijai.

Vis dėlto G. S. Cironka konkrečiai nepasakė, ar dėl galimų pažeidimų nušalinti darbuotojai, kiek LŽŪKT darbuotojų teikė paraiškas ūkininkų vardais ir ar vidinis patikrinimas jau nustatė konkrečių neatitikimų.

Ne pirmas tyrimas dėl žemdirbiams skirtų žinių paslaugų

Dabartinis LŽŪKT tyrimas nėra susijęs su ankstesne Vigilijaus Juknos ir ūkininkų mokymų istorija – tai atskiri ikiteisminiai tyrimai. Vis dėlto abiem atvejais kalbama apie ES ir valstybės lėšomis finansuojamas žinių perdavimo paslaugas žemdirbiams bei kontrolę, ar dokumentuose nurodytos paslaugos iš tiesų buvo suteiktos.

Ankstesnėje mokymų istorijoje buvo paaiškėję, kad NMA galimų fiktyvių mokymų riziką buvo identifikavusi dar prieš skandalą, tačiau papildomos kontrolės priemonės įvestos tik vėliau. Šiuo atveju situacija kartojasi. T. y. NMA nurodė, kad tik 2026 m. rugpjūtį buvo pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Agentūrai suteikta teisė atrankos būdu skambinti konsultavimo paslaugų gavėjams ir tikrinti, ar jie iš tiesų dalyvavo konsultacijose. Ši kontrolės priemonė gali būti taikoma ir anksčiau pateiktoms paraiškoms. Taip pat planuojami ŽŪMIS pakeitimai: prisijungti prie sistemos paraiškai pateikti būtų galima tik per Elektroninių valdžios vartų tapatybės nustatymo paslaugą. Tokie saugikliai turėtų padėti tiksliau nustatyti, kas realiai prisijungė prie sistemos ir pateikė dokumentą.

Įtariamųjų kol kas nėra

Kauno apygardos prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra pradinėje stadijoje.

„Atliekami proceso veiksmai, siekiant išsiaiškinti tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes. Šioje tyrimo stadijoje įtarimai niekam nėra pareikšti“, – informavo prokuratūra. Tą patį anksčiau patvirtino ir FNTT.

Todėl šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad LŽŪKT, jos vadovai, darbuotojai ar ūkininkai yra padarę nusikalstamas veikas. Teisėsauga dar tik renka ir vertina duomenis. Ar teisėsaugos įtarimai pasitvirtins, parodys ikiteisminis tyrimas.