Lietuva perims ES Tarybos vairą, tačiau visa darbotvarkė neviešinama

2027 m. sausio 1 d. Lietuva pirmą kartą nuo 2013-ųjų pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viešai kol kas daugiausia kalbėjo apie pareigūnų mokymus ir pasirengimą deryboms, tačiau „Agrobitei“ pateiktuose atsakymuose įvardijo ir kelis konkrečius siekius. Vis dėlto visa būsimo pirmininkavimo darbotvarkė lieka nevieša. ŽŪM kompetencijai priskirta 18 derybinių klausimų aprašų. Dokumentai šiuo metu svarstomi Seime uždaruose posėdžiuose.

Rengia 18 derybinių bylų, bet visuomenei jų nerodo

ŽŪM nurodo, kad jos kompetencijai priskirta 18 Lietuvos pirmininkavimo klausimų derybinių aprašų: 16 klausimų priklauso Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos darbotvarkei, dar du – Bendrųjų reikalų tarybai ir yra susiję su maisto bei pašarų saugos reikalavimų pakeitimais.

Tačiau ministerija kol kas konkrečiai pristatė tik penkis pagrindinius teisėkūros prioritetus: Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir jos finansavimo po 2027 m. sąlygas, Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento peržiūrą, nesąžiningos prekybos praktikos taisyklių atnaujinimą, būsimos žuvininkystės paramos sąlygas ir ES bendrosios žuvininkystės politikos peržiūrą.

Likę klausimai atskirai neįvardyti. ŽŪM paaiškino, kad derybiniai aprašai svarstomi Seime, o Kaimo reikalų komitete jų nagrinėjimas vyko uždarame posėdyje. Toliau juos numatyta svarstyti Europos ir Užsienio reikalų komitetuose.

Ministerija pabrėžia, kad pirmininkaujanti valstybė negali tiesiog iškelti savo nacionalinių interesų aukščiau bendrų ES interesų – ji turi organizuoti Tarybos darbą, derinti 27 valstybių pozicijas ir rengti kompromisinius pasiūlymus.

Lietuvos poreikis – 6,9 mlrd. Eur

Konkrečiausią atsakymą ŽŪM pateikė dėl būsimo žemės ūkio finansavimo. Europos Komisijos siūlomoje 2028–2034 m. finansinėje sistemoje Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai šiuo metu rezervuojama apie 4,3865 mlrd. Eur. ŽŪM šią sumą laiko nepakankama.

„Siekiame užbaigti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją ir pasiekti 100 proc. ES tiesioginių išmokų lygį, kartu nemažinant kaimo plėtros finansavimo. Preliminariais vertinimais, tam Lietuvai reikėtų apie 6,9 mlrd. Eur ES lėšų 2028–2034 m. laikotarpiu“, – nurodė ministerija.

Tai yra maždaug 2,51 mlrd. Eur, arba apie 57 proc., daugiau už šiuo metu Komisijos siūlomą rezervuotą sumą. Tačiau 6,9 mlrd. Eur ŽŪM nevadina minimalia Lietuvai priimtina riba.

„Ši suma yra Lietuvos finansavimo poreikį pagrindžiantis derybinis orientyras, o ne iš anksto nustatyta minimali priimtina riba“, – paaiškino ministerija.

Tiesioginės išmokos – 100 proc. ES vidurkio iki 2034 metų

ŽŪM taip pat pirmą kartą aiškiai nurodė galutinį tiesioginių išmokų konvergencijos tikslą.

„Lietuvos pozicija – 2028–2034 m. laikotarpiu užbaigti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją ir iki 2034 m. pasiekti 100 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio“, – teigia ministerija.

ŽŪM vertinimu, 2027 m. vidutinis tiesioginių išmokų lygis ES turėtų sudaryti apie 270–280 Eur už hektarą. Vis dėlto tai dar nėra konkretus Lietuvos išmokų dydis 2034-aisiais – bendras ES vidurkis iki tol gali keistis.

Europos Komisijos siūlomas 130–240 Eur/ha su plotu susijusios pajamų paramos intervalas, kaip aiškina ministerija, taip pat nėra tiesiogiai tapatus vidutinei tiesioginei išmokai valstybėje.

ŽŪM nurodo sieksianti, kad siūlomas intervalas būtų kuo siauresnis, o išmokų skirtumai tarp valstybių mažėtų. Tačiau kokios konkrečios apatinės ribos Eur/ha Lietuva reikalaus derybose, ministerija neįvardijo.

Supirkimo kainų nenustatys, bet žada keisti prekybos taisykles

Lietuva pirmininkaudama ES Tarybai tiesiogiai nenustatys pieno, grūdų ar kitų žemės ūkio produktų supirkimo kainų. Tačiau ŽŪM žada pradėti ES taisyklių dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje peržiūrą. Ministerijos teigimu, tikslas – geriau apsaugoti ūkininkus ir kitus tiekėjus nuo nesąžiningo pirkėjų elgesio, užtikrinti sąžiningesnes sutartis ir sudaryti sąlygas gamintojams gauti teisingesnį atlygį.

Pirmininkavimo metu Lietuva ketina išnagrinėti Europos Komisijos pasiūlymą darbo grupėse, pateikti savo kompromisinius teisės akto pakeitimus ir parengti derybų pažangos ataskaitą. Jei susitarimo pasiekti nepavyks, dokumento nagrinėjimas bus perduotas po Lietuvos pirmininkausiančiai Graikijai.

Visgi ŽŪM kol kas neįvardijo, kokių konkrečių teisinių priemonių Lietuva sieks: ar bus siūlomos privalomos rašytinės sutartys, griežtesnis kainodaros atskleidimas, naujos sankcijos pirkėjams ar papildomi gamintojų derybinės galios instrumentai.

Rinkų problemas aptars bent tris kartus

ŽŪM žada, kad Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu padėtis žemės ūkio rinkose bus įtraukta bent į tris ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžius.

„Tai sudarys galimybę valstybėms narėms aptarti žemės ūkio sektoriui kylančius iššūkius bei, esant poreikiui, prašyti Europos Komisijos imtis rinkas stabilizuojančių priemonių“, – teigia ministerija. Vis dėlto atsakyme neįvardyta, kokių konkrečių priemonių Lietuva siektų dėl trąšų, degalų ir energijos kainų: naujo ES paramos fondo, didesnio žemės ūkio rezervo, laikinosios valstybės pagalbos taisyklių pakeitimų ar kitokio mechanizmo.

Kokios žemdirbių organizacijos prisidėjo – neatsakė

„Agrobitė“ ŽŪM taip pat paprašė nurodyti, kurios konkrečios ūkininkų ir žemdirbių organizacijos buvo įtrauktos rengiant pirmininkavimo tikslus, kada vyko konsultacijos ir kokie jų pasiūlymai įtraukti į programą.

Ministerija nepateikė nei organizacijų pavadinimų, nei susitikimų datų, nei konkrečių priimtų pasiūlymų. ŽŪM apsiribojo bendru paaiškinimu, kad bendradarbiauja su žemdirbių ir žemės ūkio sektoriaus organizacijomis, atsižvelgia į jų problemas, pasiūlymus bei lūkesčius ir dialogą tęs ateityje.

Todėl iš ministerijos atsakymo neįmanoma nustatyti, ar 18 derybinių aprašų buvo realiai derinti su ūkininkų organizacijomis, kurios iš jų dalyvavo ir kiek jų pasiūlymų pateko į Lietuvos poziciją.

Kada visuomenė pamatys visą programą – neaišku

ŽŪM nurodo, kad Vyriausybė pirmininkavimo programos klausimų sąvado ir aprašų projektams pritarė dar rugsėjo 2 d. ir perdavė juos Seimui. Tačiau atskiro termino, iki kada visuomenei turėtų būti paskelbta visa programa arba ŽŪM kompetencijai tenkančių klausimų santrauka, nėra.

„Ar Užsienio reikalų ministerija, kuri yra sąvado valdytoja, numato skelbti bendrą Lietuvos pirmininkavimo programą, ŽŪM kompetencijos sričių santraukas arba atskirus klausimų aprašus, reikėtų teirautis atskirai“, – atsakė ministerija.

Taigi konkretūs tikslai jau parengti, Vyriausybės patvirtinti ir svarstomi Seime, tačiau ūkininkai bei visuomenė vis dar negali susipažinti su visa 18 klausimų darbotvarke.