Į Lietuvą transportuota ketvirtadaliu daugiau dujų
Per pirmąjį 2025 metų pusmetį į Lietuvą, Baltijos regiono dujų transportavimo centrą, buvo patiekta 16,5 TWh dujų, nevertinant tranzito į Karaliaučių. Tai – 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo perduota 13,4 TWh dujų.
Lyginant šių ir praėjusių metų pirmojo pusmečio dujų transportavimo į Lietuvą apimtis, svarbu įvertinti, jog pernai dujų tiekimą ribojo du reikšmingi veiksniai: keletą mėnesių neveikė Estijos ir Suomijos dujotiekis „Balticconnector“, o Klaipėdos SGD terminalas laikinai nedirbo dėl vykdytos techninės priežiūros. Šiemet, sėkmingai veikiant visiems infrastruktūros vienetams, fiksuojamas ketvirtadaliu didesnis dujų tiekimas į Lietuvos sistemą ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių poreikiams.
„Tarptautiniai srautai parodo, kaip laikinas kai kurių infrastruktūros komponentų praradimas keičia energijos tiekimo situaciją. Mūsų kuriama sistema orientuota dešimtmečius į priekį, todėl Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra užtikrina tiek šalies, tiek regiono poreikių patenkinimą net ir esant nenumatytiems trikdžiams. Strategiškai suformuota infrastruktūra leidžia mums tiekti dujas ir už Lietuvos ribų esančioms rinkoms. Šį pusmetį per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, pasinaudojant GIPL dujotiekiu, buvo transportuota 1 teravatvalandė dujų, skirtų Ukrainos poreikiams“, – komentuoja „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2025 metų sausio – birželio mėnesiais į Europą buvo transportuota 1,6 TWh dujų, o tai 53 proc. daugiau nei pernai, kai šia jungtimi Lenkijos kryptimi buvo perduota 1 TWh dujų. GIPL dujotiekiu į Lietuvą per šį pusmetį buvo transportuota 0,4 TWh arba 60 proc. mažiau nei pernai pirmą pusmetį, kai perduotų dujų kiekis sudarė 1 TWh.
Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams per dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos buvo perduota 6 TWh dujų. Tai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų transportavimo į Baltijos šalis apimtys sudarė 2,9 TWh.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2025 metų sausio – kovo mėnesiais buvo patiekta 87 proc. (14,3 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 10 proc. (1,7 TWh).
Per pirmą metų pusmetį iš biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 92 gigavatvalandės (GWh) biometano arba 65 proc. daugiau nei 2024 m. pirmąjį pusmetį, kai biodujų, įleistų į dujų perdavimo sistemą kiekis sudarė 56 GWh. Dvigubai didesnį biodujų tinkle kiekį užtikrina jau veikiančios ir naujai prie perdavimo sistemos prijungtos biometano gamyklos.
Sausio – birželio mėnesiais Lietuvoje buvo suvartota 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų, 6 proc. mažiau nei 2024-ųjų pirmąjį pusmetį, kai šis rodiklis siekė 9,2 TWh. Mažesnį dujų vartojimą lėmė pastaruoju metu sumenkusios didžiausios trąšų gamybos įmonės regione – „Achemos“ – veiklos apimtys.
