Lietuva į Švediją eksportavo daugiau elektros, nei importavo
Pirmą kartą nuo 2021 metų gegužės per savaitę eksportuota daugiau elektros į Skandinaviją, nei iš ten importuota. Vietos elektrinės Lietuvoje pagamino daugiau elektros energijos nei suvartota, o 74 procentus pagamintos elektros energijos sudarė vėjo ir saulės jėgainės. Elektros kaina išliko viename žemiausių lygių pastaraisiais metais.
Birželio 30 – liepos 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 25 proc. nuo 24 Eur / MWh iki 29 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo 30 Eur / MWh, o Estijoje – 19 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kainos regione išliko itin mažos dėl atsinaujinančių išteklių generacijos ir nedidelio elektros suvartojimo. Vietos gamyba Lietuvoje buvo didesnė nei suvartojimas, o tris ketvirtadalius gamybos užtikrino vėjo ir saulės jėgainės. Perteklinę elektros energiją eksportavome kaimynams – daugiausia į Lenkiją. Be to, pirmą kartą nuo 2021 metų pavasario per savaitę eksportavome daugiau elektros į Švediją, nei iš jos importavome. Įprastai „NordBalt“ jungtimi mus pasiekia pigesnė skandinaviška elektros energija, tačiau pastarosiomis savaitėmis vis dažniau matome, kad Baltijos šalyse formuojasi žemesnės elektros kainos nei Švedijos pietinėje zonoje“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 192 GWh iki 194 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 112 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 216 GWh elektros energijos, tiek pat kiek ir prieš savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 31 proc. nuo 121 GWh iki 83 GWh. Saulės jėgainių generacija augo 38 proc. nuo 57 GWh iki 79 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo beveik keturis kartus nuo 9 GWh iki 34 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 6 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 38 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 36 proc., šiluminės elektrinės – 16 proc., hidroelektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 3 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, praėjusią savaitę daugiau eksportavome, nei importavome. Bendras importo kiekis mažėjo 20 proc. nuo 84 GWh iki 67 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. buvo iš Latvijos, 43 proc. importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 4 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 5 proc. nuo 78 GWh iki 74 GWh. 40 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 40 proc. į Skandinaviją, o likę 20 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 90 proc. Lenkijos kryptimi ir 8 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 25 proc. Švedijos kryptimi ir 24 proc. Lietuvos kryptimi.
Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
