Keičiantis ūkininko įvaizdžiui, kinta ir visuomenės požiūris į žemdirbį (VIDEO)
Gerėjant ūkininko įvaizdžiui visuomenė matys ir daugiau sėkmės istorijų žemės ūkyje. Tokią išvadą galima daryti po Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kauno BLC verslo centre surengtos diskusijos „Geroji praktika žemės ūkyje ir ką daryti, kad sėkmės istorijų būtų daugiau“, kurioje kalbėjo ūkininkai, ekspertai ir politikai.
Ypač svarbu tai, kad visuomenė turėtų palankiau vertinti žemdirbį ir jo darbą, bet kaip tai padaryti, kai nuo seno naudojamos klišės apie ūkininką, o žiniasklaidoje skelbiamos nuotraukos ir pranešimai, iškreipiantys realybę.
„Mes turėtume gerbti maistą ir maisto augintoją. Kai man turguje siūlo agurką, išaugintą be trąšų, aš visada replikuoju, kad: „Ačiū, man nereikia agurko-anoreksiko“. Žmonės valgo ir augalai taip pat valgo (...) Augalai skrandžio neturi, bet nepaisant to, augalams reikia maisto medžiagų (...) Tradiciškai užaugintas maistas yra sveikas, nes ūkininkai laikosi technologijų“, – apie augalų apsaugos priemonių naudojimo būtinumą kalbėjo asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.
Ji nurodė, kad visuomenei pateikiama klaidinga informacija, esą žemdirbiai purškia augalus „Fairy“ priemone, o nuotraukoms parenkami netinkami vaizdai.
„Jeigu yra straipsnis apie pesticidus arba pesticidų purškimą, tai tas straipsnis būtinai bus iliustruotas praėjusio tūkstantmečio nuotrauka, kur yra ryžių augintojai Azijoje ir purškia pasėlius arba nugariniu purkštuvu, arba purškia iš lėktuvo“, – pasitaikančius vaizdinės informacijos neatitikimus įvardijo Z. Varanavičienė.
Kad visuomenė suprastų, kodėl svarbu palaikyti Lietuvos ūkininkus, savo įžvalgas pateikė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
"Eiliniam piliečiui turbūt reikėtų užduoti klausimą: „Ar tu šiandien valgei?“. Valgiau. Tai reiškia, kad tu šiandien susijęs su žemės ūkiu. Ir labai stipriai susijęs (...) 95 procentus maisto mes gauname iš žemės ūkio“, – kalbėjo Viktoras Pranckietis, pabrėžęs, kad visuomenėje turi būti apie tai kalbama.
Taip visuomenė pozityviau pradėtų vertinti žemdirbius, kurie tą maistą ir atneša ant gyventojų stalo.
Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas sako, kad ūkininkai dažnai peikiami, jog jie neprižiūri aplinkos.
„Galiu tik tiek pasakyti, kad mes, ūkininkai, arčiausiai tos aplinkos ir gyvename. Turbūt reikia paieškoti žmogaus, kuris savo kiemą specialiai terštų“, – sako M. Puidokas.
Visuomenei trūksta ūkininkų veidų
Prienų rajono ūkininkė Rasa Rasimaitė, kurią neabejotinai galime laikyti jaunos kartos ūkininke, diskusijos metu prasitarė, kad per žemdirbių protestą šių metų sausio mėnesį patyrė tiek gilų liūdesį, tiek neįtikėtiną džiaugsmą.
„Tai buvo vienas nuostabiausių įvykių mano gyvenime. Protesto metu verkiau du kartus. (...) Pirmą protesto diena, kai vakare grįžau į kambarį ir atsidariau „Facebook“ (...), pamačiau visą tą verčiamą šlamštą ir jovalą, pilamą ant ūkininkų (...) Aš tada sėdėjau prie lango Vilniuje ir verkiau, nes galvojau, ką aš padariau blogo, kad žmonės manęs nekenčia“, – pirmą vakarą Vilniuje prisiminė Rasa.
Tačiau vėliau ji jautėsi laimingiausiu žmogumi pasaulyje.
„Kai aš turėjau garbės stovėti ant tos scenos ir matyti tuos tūkstančius žmonių akių. Įsivaizduokite – dvi dienas šlapdriba, pora laipsnių, o jie stovi minia, didžiulė, tūkstančiai žmonių žiūri į tą sceną. Laukia to ministro, laukia, ką pasakys derybinė grupė. Laukia su viltimi, su plakatais sušalę, sustirę... Tai tą vakarą verkiau iš džiaugsmo, kad aš priklausau šitai žmonių grupei, nes jie yra „vau“ žmonės. Tai iš to protesto išvažiavau laiminga. Aš didžiavausi, kad esu ūkininkė ir kad visi šitie žmonės yra žemės ūkio dalis...“, – jausmingai kalbėjo R. Rasimaitė.
Kalbėdamas apie įvaizdžio svarbą, AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas pasakė, ko pasigendantis žiniasklaidoje.
„Įvaizdis plačiąja prasme, tai buvo apleistas dalykas daug metų (...) tendencingai piešiamo ūkininko paveikslo, kur ūkininkas prilyginamas Palangos verslininkui. Ūkininkas visada verkia, jam visada negerai (...)“, – sakė G. Kvietkauskas, prisipažinęs, kad ir pats kažkada buvo patikėjęs panašiomis žiniasklaidos piešiamomis klišėmis.
Pasak jo, per daugybę metų žurnalistai suformavo ūkininko paveikslą.
„Kodėl jūs niekada neieškojote žemės ūkyje veidų. Nes veidai yra įdomūs, žmonių istorijos įdomios. Per veidus, per istorijas gali pasakoti apie tą žemės ūkį įdomiai. Ir taip tą miestą būtume pripratinę jau gerokai, gerokai anksčiau“, – neabejoja G. Kvietkauskas.
Reportažą iš šios diskusijos žiūrėkite „Agrobitė play“ kanale.
