Ūkininkai savo atžvilgiu girdi daugybę epitetų, pradedant tuo, kad jie laikomi ko ne didžiausiais gamtos teršėjais, ir baigiant išlaikytiniais.
Ką daryti, kad ūkininko įvaizdis visuomenėje būtų palankesnis, pozityvesnis? Galų gale, kad pačios visuomenės ūkininkas būtų priimamas pozityviau?
Asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė mano, jog pati visuomenė pirmiausiai turėtų išlįsti iš savo kiauto, iš savo burbulo.
„Ji turi pasižiūrėti, kaip gyvena ūkininkai: kaip jie dirba, kokias technologijas naudoja (...) Yra du dalykai – "būti" ir "atrodyti". Tai ūkininkai visų pirma koncentruojasi į "būti". Jie stengiasi naudoti išteklius taupiai, tai yra būti ekonomiškai efektyviems, dirbti su naujausiomis technologijomis ir jie neturi laiko skirti dėmesio tam, kaip atrodyti. Taip pat ir pati visuomenė turi būti atviresnė tam, kas vyksta ūkiuose. Tiesiog norėti pamatyti“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.
Ji priduria, kad ūkininkai yra savo žemės šeimininkai. „Jie gyvena toje aplinkoje ir jie labiausiai už mus visus yra suinteresuoti, kad ta aplinka, kurioje jie gyvena, būtų tinkama jiems, jų vaikams, anūkams“, – teigia žemės ūkio ekspertė.
Daugiau apie tai sužinosite šiame „Agrobitė play“ interviu su „CropLife Lietuva“ vadove Z. Varanavičiene.
