Nuo 2028-ųjų daugiau medienos mokesčio gaus miškingesnės savivaldybės
Nuo 2028 metų keisis pajamų už medieną ir nenukirstą mišką valstybiniuose ir privačiuose miškuose paskirstymo tvarka – mažiau lėšų pateks į valstybės biudžetą, daugiau – miškingų savivaldybių keliams tvarkyti.
Seimas praėjusią savaitę priėmė tai numatančias Miškų įstatymo pataisas.
Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Bronis Ropė tvirtino, kad dėl pokyčių finansavimą gaus 20–25 savivaldybės, o ne aštuonios, kaip yra dabar.
Jo teigimu, pataisos ištaiso neteisybę, kada savivaldybės, kur kertami pagrindiniai miškai, beveik negauna finansavimo, o jis tenka tik kelioms, kurių miškingumas didesnis kaip 50 proc.
„Keliai gadinami beveik pusėje Lietuvos savivaldybių ir jos irgi kelia klausimą, kad ir joms reikia paramos tvarkant miškovežių išvažinėtus kelius“, – prieš balsavimą Seime teigė B. Ropė.
„Valstiečio“ Eimanto Kirkučio teigimu, dabar lėšų iš šio mokesčio negauna Akmenės rajonas, kur yra didžiausia medienos perdirbimo įmonė ir kur ją veža „pusė Lietuvos“.
„Tai reiškia, kad ne tik miškovežiai važinės geresniais keliais, bet ir gyventojai galės naudotis geresne infrastruktūra ir turėti geresnius kelius, geresnį, kokybiškesnį gyvenimą regionuose“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas teigė nesuprantantis, kodėl miškų mokesčiai turi atitekti savivaldybių keliams.
„Tai rodo tiesiog ministerijos negebėjimą surinkti resursų iš kelių naudotojų. Miškovežiai naudoja ir paprastus kelius, jie moka normalius akcizų mokesčius ir visiškai nesuprantama, kodėl miškų finansavimas turi atitekti savivaldybių keliams finansuoti, kai iš miškų surinkti pinigai turėtų būti skiriami miškų priešgaisrinei apsaugai, miškininkystės studentų stipendijoms, miškų įveisimui“, – aiškino politikas.
Pasak jo, toks mokesčio paskirstymas prieštarauja Konstitucijai.
Konservatorė Ingrida Šimonytė siūlė įvesti tvarką, pagal kurią labiausiai kelius gadinantys miškovežiai mokėtų didesnius mokesčius: „Didesnis teisingumas būtų, jeigu tie, kurie gadina kelius, už tai daugiau mokėtų ir tada būtų galima tuos pinigus skirstyti savivaldybių kelių remontui.“
„Tai, kad dabartinis reguliavimas yra netobulas, yra ne priežastis jį daryti dar labiau netobulą“, – prieš balsavimą kalbėjo buvusi premjerė.
Pagal priitmas pataisas 70 proc. surinktų lėšų (vietoj 85 proc. dabar) pateks į valstybės biudžetą, iš jų bent 30 proc. bus skiriama bendrosioms miško reikmėms, pavyzdžiui, naujų miškų įveisimui, priešgaisrinės saugos sistemoms, stichinių nelaimių padarinių, ligų likvidavimui, kompensacijoms privačių miškų savininkams už veiklos apribojimus ir kitoms reikmėms.
30 proc. (vietoje 15 proc.) teks savivaldybėms, kurių miškingumas yra didesnis negu bendras Lietuvos ir kuriose leistas iškirsti metinis tinkamos parduoti ar naudoti medienos tūris yra bent 100 tūkst. kietmetrių. Savivaldybės šias lėšas turėtų skirti vietinės reikšmės keliams.
Šiuo metu valstybinių miškų valdytojai moka 15 proc., o privačių miškų – 5 proc. medienos mokestį.
