Naujų investicijų vertė – 700 mln. eurų, plečiasi lietuviški verslai
Pirmąjį šių metų pusmetį patvirtintos Lietuvos ir užsienio kapitalo tiesioginės investicijos šalyje siekė apie 700 mln. eurų, iš jų 510,4 mln. eurų – į ilgalaikį turtą, o 190 mln. eurų – į naujų maždaug 1,6 tūkst. darbuotojų darbo užmokestį.
Patvirtintų investicijų į ilgalaikį turtą suma šiemet gerokai didesnė nei 2025-ųjų sausį–birželį (15 mln. eurų) ir maždaug dukart daugiau nei per visus praėjusius metus (260 mln. eurų).
Tokį augimą lėmė ir tai, kad į šių metų statistiką agentūra „Investuok Lietuvoje“ įtraukė dideles Lietuvos kapitalo investicijas, kurios sudarė 81 proc. visų investicijų į turtą.
Agentūra ir toliau stebi, kad projektų įgyvendinama mažiau, bet investicijos stambėja.
Agentūros vadovas Elijus Čivilis sako, kad pirmojo pusmečio duomenys rodo lūžį – auga Lietuvos verslo investicijų apimtys, jis didina gamybos pajėgumus planuodamas eksporto plėtrą.
„Kalbant apie lietuviškus verslus matome visai kitokią jų brandą – vietinė rinka jiems jau per maža. Mūsų tikslas yra išlaikyti juos plečiantis Lietuvoje, o ne perkeliant gamyklas į kitas rinkas“, – BNS teigė E. Čivilis.
„Investuok Lietuvoje“ teigimu, pirmąjį pusmetį penki lietuviški verslai gavo stambaus investicinio projekto statusą, suteikiamą investuojantiems bent 20 mln. eurų.
Pavyzdžiui, jis šiemet suteiktas „Vli Timber“ vystomai 35 mln. eurų vertės džiovintų malkų gamyklai, „FT Board“ statomai 200 mln. eurų vertės medienos plokščių (MDP) gamyklai, Vilniaus paukštyno 35 mln. eurų vertės produktų perdirbimo gamyklai, „Light Conversion“ 47,3 mln. eurų investicijai į lazerių gamybos ir tyrimų centrą.
Tuo metu užsienio investuotojai daugiau investavo į darbo vietas – 56 proc. viso 190 mln. eurų darbo užmokesčio fondo.
E. Čivilio teigimu, šios užsienio įmonių investicijos rodo finansinių technologijų (fintech), IT, verslo paslaugų centrų brandą, aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimą.
„Aukštos kvalifikacijos specialistams numatytas darbo užmokesčio fondas labai gerai indikuoja, kokio lygio tai yra rolės. Pavyzdžiui, jeigu tai paprastas transakcinis paslaugų centras, atlyginimai bus minimalūs, bet tokie investiciniai projektai, kuriuos turėjome šiemet, moka kelis kartus didesnį atlygį nei šalies vidurkis. Tai iškart suponuoja, kad vertės prasme jie sukuria kur kas daugiau“, – kalbėjo E. Čivilis.
Agentūra išskiria infrastruktūros inžinerijos programinės įrangos kūrėjos „Bentley Systems“ sprendimą atidaryti biurą Vilniuje ir įdarbinti apie 90 darbuotojų, technologijų centrą sostinėje įsteigusį JK vienaragį „Checkout“, taip pat programinės įrangos kūrėjos „Kayak Lithuania“ siekį Lietuvoje vystyti dirbtinio intelekto įrankį bei kelionių duomenų tiekėjos OAG išplėstas technologijų ir duomenų analitikos komandas.
Orientuosis į investuotojų išlaikymą, o ne pritraukimą
Anot E. Čivilio, „Investuok Lietuvoje“ nuo šiol labiau koncentruosis ne į naujų investuotojų pritraukimą, o esamų išlaikymą – toks yra naujos strategijos pagrindas.
„Kalbant apie projektų išlaikymą nesame kažkuo unikalūs, visos investicijų plėtros agentūros didžiulį dėmesį skiria projektų išlaikymui ir esamo verslo paskatoms – aftercare procesui. Pavyzdžiui, Airijos investicijų plėtros agentūra apskritai neturi jokių tikslų pritraukti naujų investicijų – jų šimtaprocentinis fokusas yra esamų kompanijų išlaikymas ir plėtra“, – BNS teigė E. Čivilis.
Be to, pasak jo, tęsiamos derybos su strategiškai svarbiausių gynybos, fintech ir technologijų investuotojais, konkrečius susitarimus norima pasiekti iki metų pabaigos.
Anot agentūros, investicinė aplinka Europoje kol kas išlieka įtempta, tiesioginių užsienio investicijų apimtys žemyno šalyse krenta, todėl mažėjantis projektų skaičius didina valstybių konkurenciją.
Nepaisant to, „Investuok Lietuvoje“ vertinimu, Lietuva demonstruoja vienus geriausių rezultatų Vidurio ir Rytų Europos regione.
E. Čivilis pabrėžia, kad investuotojams reikia prognozuojamo reguliavimo, geros energijos kainos, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, infrastruktūros, sprendimų įgyvendinimo greitis.
