Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Hidrometeorologijos įstatymo projektą. Lietuvoje iki šiol trūko išsamaus teisinių santykių reguliavimo su hidrologija ir meteorologija susijusiose veiklose. Todėl nebuvo įmanoma efektyviai užtikrinti racionalaus valstybės institucijų ir kitų įstaigų resursų naudojimo hidrometeorologinei veiklai, sumažinti nepalankių hidrometeorologinių reiškinių nulemiamus nuostolius šalies ekonomikai.

Hidrometeorologijos įstatymo pagrindinis tikslas – nustatyti hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos vykdymo ir valdymo, prisitaikymui prie klimato kaitos reikalingos informacijos rengimo, rinkimo ir teikimo teisinius pagrindus.

Aplinkos ministerijai pavedamos kompetencijos, susijusios su prisitaikymo prie klimato kaitos politikos formavimu ir įgyvendinimu. Ministerija bus atsakinga už nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinių bei Nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos plano rengimą, rengs valstybines ilgalaikes ir tikslines hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos programas. Be to, Aplinkos ministerija tvirtins hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos nuostatus, stebėjimų tinklo struktūrą, pavojingų ir katastrofinių meteorologinių reiškinių rodiklius bei kitus su šia veikla susijusius teisės aktus.

Įstatymo projekte taip pat numatyta ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) kompetencijų plėtra. LHMT vykdytų nacionalinės hidrologijos ir meteorologijos tarnybos funkcijas,  rengtų ataskaitas apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes bei teiktų prisitaikymo prie klimato kaitos rekomendacijas.

Lietuvos savivaldybėms taip pat būtų suteikiami nauji įsipareigojimai. Jos rengtų ir atnaujintų prisitaikymo prie klimato kaitos planus, teiktų informaciją apie stichinių ir katastrofinių reiškinių sukeltą žalą bei vykdytų priemones, skirtas didinti savivaldybių atsparumą klimato kaitos poveikiui.

Įstatymo projekte taip pat reglamentuojama hidrologinių ir meteorologinių duomenų prieinamumo ir teikimo visuomenei tvarka: sprendimams priimti valstybės ir savivaldybių institucijos turės remtis tik Nacionalinio hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo duomenimis.

Projekte numatyta, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai suteikiama išimtinė teisė teikti hidrologinę ir meteorologinę informaciją ekstremaliųjų situacijų bei avarijų ir jų padarinių likvidavimo atveju. Be to, nustatoma, kad hidrotechninių įrenginių valdytojai privalės nedelsiant pranešti apie katastrofas, avarijas, technologinio proceso pažeidimus, kurie gali sukelti pavojingą, stichinį ar katastrofinį hidrologinį reiškinį.

Klimato krizė, kelianti grėsmę natūralioms ekosistemoms ir žmonijai bei didinanti rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui, yra svarbiausias mūsų laikų iššūkis. Apie visuotinio atšilimo padarinius liudija dažnėjantys potvyniai,  sausros, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Europos aplinkos agentūros duomenimis, vien 2022 m. Lietuva patyrė 243 mln. eurų vertės žalų ir nuostolių dėl ekstremaliųjų reiškinių, siejamų su klimato kaita.

Prisitaikymas prie klimato kaitos yra būtina sąlyga užtikrinant šalies piliečių saugumą bei gerbūvį. Todėl būtina nuolat stebėti ir teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Tai mažintų neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui, gerintų duomenų kokybę ir prieinamumą apie klimato kaitą bei jos keliamą riziką.

Pastabas ir pasiūlymus dėl Hidrometeorologijos įstatymo projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki spalio 7 d.