Antradienį į posėdį susirinkusi Trišalė taryba apsvarstė, tačiau nepriėjo vieningos pozicijos dėl Vyriausybės siūlymo minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo kitų metų didinti iki 840 eurų (tai sudarytų 15 proc. augimą), o neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – iki 625 eurų (beveik 16 proc.).

Finansų ministrės Gintarės Skaistės anksčiau pateiktais skaičiavimais, MMA padidinimas 110 eurų ir NPD padidinimas 85 eurais, minimalią mėnesinę algą uždirbantiems pajamas „į rankas“ padidintų apie 83,5 eur.

Tokiam NPD padidinimui reikėtų 164,3 mln. eurų biudžeto lėšų.

Net ir su tokiu padidinimu skurdo rizikos riba būtų peržengta

Vyriausybės siūlymą posėdyje pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas akcentavo, kad verslai vis dar susiduria su sunkiai prognozuojamų energetinių išteklių kainų problema.

„Turime suprasti, kad vis dar išlieka didelis neapibrėžtumas. Sakyčiau, tai yra vienintelė priežastis, kodėl Vyriausybė šiais metais siūlo nedidinti maksimaliai, kaip buvo patvirtinta formulėje“, – aiškino jis.

Anot viceministro, kitais metais prognozuojamas skurdo rizikos lygis turėtų siekti 625 eurus, o priėmus tokio dydžio MMA ir NPD didinimą, pajamos „į rankas“ siektų 633 eurus.

„Su tokiu padidinimu, kad ir kompromisiniu ir mažesniu negu pagal formulę, pavyktų peržengti skurdo rizikos ribą. Mes matome, kad eilę metų iš eilės keliolikos eurų vis pritrūkdavo, kad tą skurdo rizikos ribą peržengtume“, – tikino V. Šilinskas.

A. Romanovskis džiaugėsi, kad darbdaviai ir profsąjungos buvo arti susitarimo, bet kritikavo Vyriausybės siūlymą

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis džiaugėsi, kad darbdaviai ir profsąjungos šį kartą buvo pakankamai arti susitarimo dėl MMA ir NPD dydžių, tačiau kalbėdamas apie Vyriausybės pasiūlymą tvirtino, jog tai nėra kompromisas. Jis taip pat įžvelgė problemą, kad apie MMA ir NPD dydžius verslas sužino per vėlai.

„Reikia pasidžiaugti, kad su profsąjungomis buvome pakankamai arti prie susitarimo ir norėčiau profsąjungoms padėkoti. Čia tikriausiai tas geras dalykas, gal iš dalies tai ir susiję su tuo, kad Vyriausybė šį kartą irgi parideno tą kamuoliuką mums, socialiniams partneriams, kalbėtis. Kalbant apie kompromisą, dabar tokia paradoksali situacija, kad atėjote, ant stalo padėjote ir pasakėte „take it or leave it“ (arba sutinkate, arba išeinate – ELTA), – teigė A. Romanovskis.

„Tai, iš tikrųjų, deja, bet nekvepia kompromisu ir arba mes turime jį priimti, arba išsiskirstyti nenusprendę. Mes vis dėlto galvojame, tai, kaip tas procesas, kartoju metai iš metų, nedovanotinai užsitęsia, nes verslas iki šiol, likus trims mėnesiams iki pakėlimo, nežino koks bus realus dydis ir nesu tikras, jog šį mėnesį sužinos“, – pridūrė jis.

Kritikavo ir Lietuvos banką

A. Romanovskis taip pat nevengė kritikos Lietuvos bankui (LB), kuris, pasak jo, pasiūlydamas skirtingus MMA kėlimo variantus daugelį Trišalės tarybos narių pastatė „prieš faktą“, nes tai padarė per vėlai.

„Blogoji pusė, aišku, aš visada gyriau Lietuvos banką, bet šį kartą tikriausiai Lietuvos bankas, net neabejoju, kad tai nebuvo kažkoks tyčinis veiksmas ar pan., bet LB išėjimas ir pasiūlymų pateikimas daugelį pastatė prieš faktą ir jeigu šalys jau buvo linkusios kažkur tai susitarti, tai tada gavosi, kad kiekvienas grįžo prie savo išeitinių pozicijų. Gal ateityje mums reikėtų pasimokyti iš tų derybinių klaidų ir jų nedaryti ir įtraukti Lietuvos banką bei visiems aktyviau tas derybas vesti“, – sakė LVK prezidentas.

Profsąjungų atstovė apgailestavo, kad darbdaviai neranda galimybių didinti MMA, net ir klestinti ekonomikai

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė tuo tarpu reiškė apmaudą dėl darbdavių požiūrio į MMA dydžio kėlimą. Pasak jos, visada iš darbdavių pusės ieškoma kliūčių, dėl kurių MMA reiktų didinti mažiau arba visai nedidinti.

„Aišku labai gaila, kad darbdaviai net ir tada kai klesti ekonomika, vis tiek neranda galimybių, kaip padidinti tą darbo užmokestį ir kalbant apie MMA. Jeigu atsisukt atgal keletą metų pažiūrėti, tai visada buvo ieškomos kliūtys, dėl ko mažiau didinti arba jo nedidinti“, – teigė D. Jakutavičė.

„Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pozicija išlieka, kad susitarimų turėtume laikytis, ir vis tik mūsų nuomone ir mūsų narių nuomonė yra, jog auginti darbuotojų pajamas tokiu sunkiu laikotarpiu yra būtina, nes darbuotojams irgi reikia išgyventi ir sąskaitas apmokėti“, – pridėjo ji.