Dirvožemio tyrimai populiariausi tarp LŽŪKT laboratorijos klientų. Jam tirti naudojama pažangi metodika, įdiegta bendradarbiaujant su Olandijoje veikiančia laboratorija Eurofins Agro. Svarbiausia – nemažėjant tikslumui, labai sutrumpėja tyrimo laikas.

Naujas dirvožemio tyrimo metodas pradėtas diegti bendradarbiaujant su Europoje žinoma Olandijoje veikiančia laboratorija Eurofins Agro. Jis patikimesnis ir daug greitesnis. Tai labai svarbu ūkininkams, nes nuėmus vienus augalus ir norint sėti kitus, greitai padaryti dirvožemio tyrimus yra labai naudinga. Nereikia laukti kelių savaičių kol bus gauti tyrimo rezultatai ir operatyviai galima planuoti tręšimą.

 „Esame Eurofins Agro laboratorijos tyrimų dalimi. Naudojamės bendra metodika, kai kuriomis bendromis duomenų bazėmis. Dirvožemio tyrimas daug greitesnis ir patikimesnis. Klientams jo rezultatų jau nereikia laukti keliolika dienų. Paėmus ėminį ir atvežus į laboratoriją, rezultatas gaunamas per parą. Svarbu ir tai, kad  mes išsaugome tyrimų protokolus. Jei klientas kreipsis dėl jų po kurio laiko, tikrai gaus “,– sakė LŽŪKT laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė.

Dirvožemis LŽŪKT laboratorijoje tiriamas ištisus metus. Nuo pavasario iki rudens paprastai susidarydavo eilės, klientai nebūdavo patenkinti, kai tyrimai užtrukdavo. Pasak laboratorijos vedėjos Linos Šmakovienės, dirbant pagal naująją metodiką, problema išspręsta.

Galima rinktis dirvožemio tyrimų paketus

Klientai gali rinktis. Pasirinkus pagrindinį dirvožemio tyrimų paketą, ištiriamas dirvožemio pH, judrusis fosforas, judrusis kalis, dirvožemio organinė anglis ir humusas, kuris perskaičiuotas iš organinės anglies. Remiantis tyrimų duomenimis, bus galima sudaryti tręšimo planus planuojamam derliui išauginti organinėmis, mineralinėmis trąšomis balanso ir / ar kintama norma, taip pat pagal poreikį parengti kalkinimo planą.

Ar tikrai kalkinimas yra pagrindinė dirvožemio pH sureguliavimo priemonė? Atsakymą galima rasti pasirinkus pagrindinį dirvožemio tyrimų paketą, į kurį papildomai įtrauktas ir kalkinimas bei dar vienas rodiklis – katijonų mainų sorbcija, parodantis, ar kalkinimas yra pagrindinė priemonė dirvožemio pH sureguliuoti.

Azoto stebėsenos dirvožemio tyrimų paketai (pirmaisiais metais ir antraisiais bei vėlesniais metais), leidžia įsivertinti dirvožemyje esantį mineralinį azotą anksti pavasarį, augalų vegetacijos metu, po derliaus nuėmimo arba rudenį. Pagal mineralinio azoto kiekį galima koreguoti azoto trąšų normas ir efektyviau tręšti. Šiame pakete yra rodikliai, kurie taip pat svarbūs priimant sprendimus, kokias azotines trąšas ir jų normas pasirinkti.

Daugiausiai informacijos apie jūsų ūkio dirvožemį gausite pasirinkę paketą, skirtą vertinti dirvožemyje esančias maisto medžiagas ir jo atsargas, sorbcijos gebą, buferingumą, dirvožemio organinės medžiagos (DOM) pagrindinę sudėtį bei gyvybingumą.

Dirvožemio sveikatingumo tyrimo rodikliai parodys jo potencialųjį našumą, jame esančias pagrindinių elementų atsargas, dirvožemio pH ir gyvybingumą. Tai leistų parinkti tinkamas agrotechnines priemones, tręšiamuosius produktus ilgalaikėje perspektyvoje.

Atsiranda galimybė planuoti priemones, kurios leistų atpalaiduoti dirvožemyje esančias atsargas ir jas panaudoti augalų mityboje. Žiūrint į žemės ūkio politikos keliamus reikalavimus, bus galima vykdyti anglies ir dirvožemio gyvybingumo stebėsenas. Taip pat turint šio paketo tyrimų duomenimis, bus galima sudaryti tręšimo planus organinėmis, mineralinėmis trąšomis balanso ir / ar kintama norma, parengti kalkinimo planą.

LŽŪKT taip pat atlieka ir pavienius dirvožemio tyrimus, tokius kaip: pH potenciometriniu metodu, humuso, mineralinio azoto, suminių fosforo, kalio, azoto tyrimus, granuliometrinės sudėties analizę ir kt.

Kada dirvožemio tyrimas reikalingiausias

LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė sakė, kad ištirti dirvožemį klientai dažniausiai kreipiasi, kai probleminiai laukai – pasėliai neauga, nedera. Analizuojant ir drauge su jais aptariant dirvožemio tyrimo rezultatus, išskirtos didžiausios problemos: rūgštingumas ir netolygus maisto medžiagų balansas, daug fosforo, o mažai kalio, nesubalansuotas tręšimas. Lengvesnės žemės rūgštesnės, todėl augalai negali pasisavinti maisto medžiagų.

Laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė mini dar vieną dirvožemio tyrimo poreikio priežastį – dažnas atvejis, kai jį atlikti kreipiasi žmonės, nusipirkę žemės, kad galėtų įvertinti dirvožemio tinkamumą tam tikriems žemės ūkio augalams.

Skaitmeninimas, tikslusis ūkininkavimas, žaliasis kursas – dažnai skambantys ir aptarinėjami terminai. Jų taikymas ūkiuose – ir dabartis, ir ateitis.

„Be skaitmeninimo mes dabar jau niekur nepajudėsime. Manau, kad klientai galvoja apie savo ūkio skaitmeninimą, o panaudoję tyrimo rezultatus, pasidarę tręšimo planą, taiko išmaniąsias technologijas – tikslųjį purškimą, galvoja apie tikslųjį derliaus nuėmimo kombainą, kuris fiksuoja visus rezultatus. Išsityrus dirvožemį, susiplanavus tręšimą, sutaupoma pinigų, o jie pavirsta nauju tręštuvu ar kombainu. Įgyvendinant žalinimo reikalavimus, reikalaujama mažinti trąšų normas, o tai neįmanoma neišsityrus dirvožemio. Kam pilti trąšas ten, kur nereikia, ar tiek, kiek nereikia“,– sakė LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė.