„Neaustima“ užsiėmė neteisėta lobistine veikla
Lobistų sąraše neužsiregistravusi Vilniaus tekstilės gamintoja „Neaustima“, Žemės ūkio ministerijai pateikusi pasiūlymus dėl melioracijos statinių statybos įtvarkos, užsiėmė neteisėta lobistine veikla, galutinai nutarė teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkričio 27 dieną patvirtino, kad tokią veiklą įmonė vykdė siūlydama keisti techninius reikalavimus, nustatančius jos gaminamos geotekstilės, naudojamos drenažo sistemose, savybes.
„Byloje nėra ginčo, kad bendrovė („Neaustima“ – BNS) rašto pateikimo momentu nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. (...) Teismas mano, kad šioje byloje įrodyta, kad bendrovė vykdė neteisėtą lobistinę veiklą“, – nusprendė teismas.
Ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2021 metų liepą pradėto bendrovės tyrimo. VTEK nustatė, kad „Neaustima“ neteisėtai vykdė lobistinę veiklą. Bendrovė teismo prašė panaikinti komisijos sprendimą pradėti šį tyrimą, tačiau teismas šią bylos dalį nutraukė teigdamas, kad tai nėra jo kompetencija.
„Neaustima“ teismui teigė, kad 2021 metų birželį raštu Žemės ūkio ministerijai tik pateikė savo nuomonę dėl Melioracijos techninio reglamento pakeitimų ir nesiekė daryti įtakos, todėl toks veiksmas negali būti laikomas lobistine veikla.
„Komisija (VTEK – BNS) neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas („Neaustima“ – BNS) raštą siuntė ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturėjo tikslo daryti įtakos ministerijai dėl teisės akto pakeitimo“, – teismui teigė bendrovė.
Tuo metu VTEK teismui teigė, kad ministerija neprašė teikti siūlymų dėl reglamento tobulinimo, priešingai – bendrovė ministerijai raštą siuntė savo iniciatyva, o jame buvo išreikšta ne tik nuomonė ir kritika, tačiau ir konkretūs pasiūlymai.
„Bendrovė, siekdama daryti įtaką dėl įsakymu patvirtinto reglamento pakeitimo, turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir (...) tokią veiklą deklaruoti, kadangi įstatymo nuostatų kontekste svarbu, jog konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei“, – teismui aiškino komisija.
Teismas kaip nepagrįstus įvertino „Neaustimos“ paaiškinimus, kad ji veikė ne asmeniniais interesais.
„Bendrovė ne tik parengė konkretų teisės akto projektą, bet ir siūlė inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą. (...) Tokio norminio akto pakeitimo projekto priėmimas būtų naudingas bendrovei dėl jos ekonominės veiklos“, – vertino teismas.
Registrų centro duomenimis, galutiniai „Neaustimos“ naudos gavėjai yra Petras Andriuška (47 proc.) ir Stanislovas Grušas (38 proc.).
Panašūs straipsniai
Video
