Nors svarstymo stadijoje trys parlamento socialdemokratai pritarė Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektui, priėmimo stadijoje balsuojančių „už“ gali nelikti, tvirtina Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas. Pasak jo, dalies frakcijos narių nuomonę galėjo pakeisti konsultacijos su partijos vadovybe, visuomene bei pamodeliavimas kaip mokestis veiktų praktikoje.

„Balsų „už” matyt bus dar mažiau. Nes po konsultacijų ir su partijos vadovybe, ir su visuomene, kai kurie bičiuliai geriau įsiskaitė į siūlomas įstatymo nuostatas, pamėgino įsivaizduoti ir pamodeliuoti kaip praktikoje tai veiks ir pan. Manau, kad balsų iš socialdemokratų „už“ bus dar mažiau arba visai neliks”, – Eltai teigė G. Paluckas.

Socialdemokratai siūlo visuotinį, bet nedidelį NT mokestį

Politikas tikino, kad dabar siūlomas NT mokesčio modelis palieka daug interpretacijų bei spragų, o socialdemokratai siūlytų taikyti nedidelį, bet visuotinį NT mokestį.

„Dabar mokestis eilinį kartą palieka aibę visokių interpretacijų, spragų, kuris pirmas (būstas – ELTA), kuris brangesnis ar pigesnis. Kad visų šių išlygų išvengti arba mažinti tą mokestį būtų mažiau, mūsų siūlymas visada buvo ir išlieka tas pats, t. y. visuotinis mokestis, bet nedidelis. Be jokių medianų, skaičiavimų, išskaičiavimų, nuskaičiavimų”, – sakė socialdemokratas.

„Dabar padaryta visos įmanomos ydos toje architektūroje ir reikia sverti ir skaičiuoti, kuris tavo būstas ir sukelta rizika, kad dėl kažkokio politiško nelogiško sprendimo gali būti nustatyta viršutinė tarifo riba 4 proc. Tai reikštų, kad jeigu moki paskolą už vieną ar kitą įsigytą būstą, tai tau per 25 metus teks sumokėti mokesčio daugiau, negu įsigytas turtas vertas”, – pažymėjo jis.

G. Paluckas teigė, kad nepalaikys siūlomo NT mokesčio modelio ir ragins kolegas elgtis taip pat.

„Pati architektūra prasta, pats tikrai nepalaikysiu, kolegas taip pat agituosiu nepalaikyti. Mūsų pagrindinis ir programoje įrašytas siūlymas, visuotinis, bet mažas, kaip dabar yra su žemės mokesčiu. Turi savo žemės sklypelį, moki per metus 11, 20, 30 eurų, bet už tai visi moka, kas turi žemės Lietuvoje. Išskyrus atvejus, kai savivaldybė atleidžia nuo žemės mokesčio”, – aiškino parlamentaras.

NT mokesčio įstatymas spalio mėnesį Seime priimtas nebus – jis išbrauktas iš spalio 26 d. parlamento posėdžio darbotvarkės. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė Eltai sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas norint rasti platesnį sutarimą dėl įstatymo priėmimo.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Parlamento BFK iniciatyva Vyriausybės teiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, sudarant galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo.

Numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.

Pritarta siūlymui dėl NT mokesčio tarifo vėjo elektrinėms

Seimas pritarė ir „darbiečio“ Vytauto Gapšio siūlymui išsaugoti buvusias reglamentavimo nuostatas ir palikti galimybę savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčio tarifą vėjo elektrinėms tarp 0,05 ir 4 proc. BFK šiam siūlymui buvo nepritaręs.

Tuo tarpu energetikos ministras Dainius Kreivys ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti, kad vėjo elektrinėms būtų taikomas tarifas nuo 0,05 iki 2 proc., o parlamentaras Andrius Bagdonas siūlo tarifą nuo 0,05 iki 3 proc.

„Laisviečiai“ siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamo būsto

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas siūlo, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.

Galiausiai A. Bagdonas siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.

Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.

Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.