Olandijoje ūkininkai jau uždegė laužus. Protestai įgyja naujų spalvų ir... kvapų

Nuo praėjusio trečiadienio Olandijos ūkininkai protestuoja prieš vyriausybės planus pažaboti azoto oksido ir amoniako išmetimą. Jų protestų formos tapo dar radikalesnės, nes valdžia visiškai neatsižvelgia į žemdirbių lūkesčius.

Praėjusį trečiadienį prasidėję protestai buvo apsiriboję vien keliolikos kelių blokadomis, tačiau šiomis dienomis ūkininkai jau spėjo apipilti valdžios institucijas skystomis srutomis, o šalikelėse užkūrė didžiulius laužus iš europalečių.

Protesto akcijos jau įgijo masinį žemdirbių atspalvį. „Facebook“ tinkle per 95 000 ūkininkų vienijanti bendruomenė "Boeren Onder Elkaar." jau pasidalino keliais vaizdo įrašais iš protestų, kviečianti prie jų prisijungti visus kolegas.

Vadindama sprendimą „neišvengiamu perėjimu“, vyriausybė kiek anksčiau šį mėnesį paskelbė įpareigojimą sumažinti išmetamų teršalų kiekį net iki 70 proc. daugelyje šalies dalių, esančių netoli saugomų gamtos teritorijų, o kitose vietose – ir iki 95 procentų.

Valdančioji koalicija skyrė papildomus 24,3 mlrd. eurų (25,6 mlrd. JAV dolerių) pokyčių, kurie, kaip manoma, greičiausiai privers daugelį ūkininkų drastiškai sumažinti gyvulių skaičių arba visai jų atsisakyti, įgyvendinimui finansuoti.

Ūkininkai teigia, kad tai privers užsidaryti tūkstančius ūkių, vardan neapibrėžtų aplinkosauginių tikslų. 

Žemdirbiai teigia, jog „nebus ūkininkų, nebus maisto“. Toks yra pagrindinis protesto akcijų šūkis.

Valdžia kol kas neina į kompromisą su žemdirbiais. Atvirkščiai, policija dėl įvairiausių priežasčių stabdo traktorius ir ragina ūkininkus grįžti su technika namo.

Kai kuriais atvejais, traktorius iš kelio nuvairuodavo patys policininkai. Tokie vaizdo įrašai taip pat buvo paskelbti.

Pasak žemdirbių, jie buvo linkę kalbėtis apie tai, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį, tačiau valdžia vis siųsdavo žinutę visuomenei, kad žemės ūkis yra didžiausias teršėjas.

“Agrobitė” primena, kad iniciatyva mažinti azoto oksido ir amoniako išmetimą kyla iš Europos Parlamento ir Europos Komisijos.

Pastaroji įpareigojo šalis nares imtis priemonių, tačiau tai kelia nepasitenkinimą ne tik Olandijoje, Vokietijoje, bet ir Lenkijoje. Kaimyninėje šalyje dar tik prasidėjo šios diskusijos.