2019 metais mirusio verslininko Raimondo Karpavičiaus turto paveldėtojams toliau ginčijantis dėl teisių į palikimą, teismas pirmadienį neleido įteisinti praėjusią savaitę akcininkų susirinkime išrinktų bendrovės „Karpis“ valdomos įmonės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos narių.

„(Teismas sprendžia – BNS) sustabdyti 2024 metų liepos 29 dienos „Marijampolės pieno konservai“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrinktų „Marijampolės pieno konservai“ valdybos narių įgaliojimus (...) bei uždrausti valstybės įmonei „Registrų centras“ registruoti 2024 metų liepos 29 dienos „Marijampolės pieno konservai“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus“, – teigiama BNS turimoje Marijampolės apylinkės teismo nutartyje.

Nauja „Marijampolės pieno konservų“ valdyba išrinkta po to, kai gegužės 30 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios R. Karpavičiaus žmonos Audronės prašymu Klaipėdos apygardos teismo dar kovą pritaikytą ribojimą ir leido sušaukti įmonės akcininkų susirinkimą, taip pat atšaukti dabartinę bei rinkti naują valdybą.

BNS žiniomis, į naują „Marijampolės pieno konservų“ valdybą praėjusią savaitę buvo išrinkti Andrius Valasevičius, Nerijus Jakubauskas, Svajūnas Sipavičius, Rytis Valūnas ir Karolis Gudas.

Registrų centro duomenimis, iki šiol įmonės valdybai priklausė jos pirmininkė Aušra Mockuvienė, taip pat Jūratė Stankevičienė, Nerijus Ruminas, Dalius Matulevičius ir Gintarė Baronienė.

Į Marijampolės apylinkės teismą, prašydamas iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti keisti bendrovės valdybos, kol nebus išspręstas ginčas dėl teisių į R. Karpavičiaus palikimą, kreipėsi verslininko brolis, „Marijampolės pieno konservų“ generalinis direktorius Henrikas Karpavičius.  

Jis teismui teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankas gali atsisakyti pasirašyti liepos 25 dienos susitarimo projektą ir pradėti priverstinį daugiau nei 15 mln. eurų dydžio bendrovės skolos išieškojimą.

„Tai reiškia, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas bendrovės veiklos gyvybingumas ir bus išvengta itin didelės žalos tiek bendrovei, tiek ir tretiesiems asmenims. Bendrovėje dirba 429 darbuotojai. Bankui pradėjus skolos išieškojimą, visi šie darbuotojai netektų darbo“, – teismui teigė H. Karpavičius.

Be to, jis pabrėžė, jog bendrovės valdybos nariais buvo išrinkti iki šiol joje nedirbę asmenys, kurie neina arba nėra pradėję eiti bendrovėje jokių pareigų.

„Jų įgaliojimų sustabdymas nei bendrovei, nei kitiems asmenims jokių neigiamų padarinių nesukurs“, – teismui pabrėžė H. Karpavičius. 

„Ieškovo (H. Karpavičiaus – BNS) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštu reikalavimu ir jo įgyvendinimo galimybėmis, o jos taikymas nagrinėjamu atveju užtikrina, kad bylos nagrinėjimo metu išliks ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos“, – teigia Marijampolės apylinkės teismas.

„Marijampolės pieno konservams“ rinkti naują valdybą Apeliacinis teismas leido gegužės pabaigoje, tuomet panaikinęs Klaipėdos apygardos teismo kovą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 

Klaipėdos apygardos teismas kovą teigė, kad tokiu sprendimu siekiama išsaugoti „Marijampolės pieno konservų“ valdybą nepakeistą, kol byla dėl pradinio R. Karpavičiaus testamento nėra pasibaigusi ir galutinai nežinoma, kas yra jo teisių perėmėjai.

Pirmoji verslininko žmona Audronė Karpavičienė pirmosios instancijos teismui tuomet teigė, kad į „Marijampolės pieno konservų“ valdybą norėta įtraukti bent du asmenis, susijusius su mirusio verslininko antrąja sutuoktine Aiste Karpavičiene, – jos atstovą šioje byloje bei šeimos draugą. Pirmoji žmona, be to, siekia, kad nesumažėtų turto, į kurį ji pretenduoja, vertė.

Skundą dėl to Apeliaciniam teismui pateikusi Aistė Karpavičienė teigė, kad kovą priimtas sprendimas neleisti rinkti įmonės valdybos apribojo byloje nedalyvaujančios bendrovės „Karpis“, valdančios 90 proc. „Marijampolės pieno konservų“ įmonės akcijų, teises ir pareigas.

Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo, kodėl „Karpio“ teisė balsuoti „Marijampolės pieno konservų“ akcininkų susirinkime turi būti apribota, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima apriboti įmonės ūkinės veiklos.

Pasak jos, dabartiniai valdybos nariai neužtikrina tinkamos įmonės veiklos, ji dirba nuostolingai, nuostolis didėja, tačiau valdyba nesvarsto, ar generalinis direktorius Henrikas Karpavičius tinka eiti šias pareigas.

Audronė Karpavičienė dar pirmos instancijos teismui teigė, jog „Karpio“ vadovė „Marijampolės pieno konservų“ akcininkų susirinkimą, kuriame ketinta perrinkti valdybą, o vėliau ir vadovą, inicijavo kitą dieną po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 8 dieną nurodė Vilniaus apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą dėl R. Karpavičiaus testamento – LAT panaikino pirmos instancijos teismo 2023 metų rugpjūčio nutartį pripažinti testamentą negaliojančiu. 

Pirmoji verslininko žmona tvirtino, kad taip bandoma ne išsaugoti esamą padėtį, bet sumažinti turto, į kurį ji pretenduoja, apimtį ir vertę. 

Tuo metu antrosios žmonos teigimu, tikrosios akcininkų susirinkimo šaukimo aplinkybės yra ne LAT nutartis, bet tai, kad vasario 6 dieną nustojo galioti laikinas teismo draudimas „Karpiui“ į susirinkimų darbotvarkę įtraukti su valdyba susijusius klausimus. 

Iki tol „Karpis“ 14 mėnesių neturėjo galimybės balsuoti dėl Marijampolės įmonės valdybos narių pakeitimo. 

R. Karpavičius per bendrovę „Karpis“ valdė „Marijampolės pieno konservus“, „Rarkarpį“ Tenerifėje, Lukšių ir Širvintų pienines, „Ferogamą“, Ukrainos „Vitaut“. Skaičiuojama, kad R. Karpavičiaus palikimo vertė siekia apie 120 mln. eurų.