Ledai yra neatsiejami nuo vasaros raciono, o dalis žmonių mėgsta juos skanauti net ir žiemą. Yra žinoma, kad ledai pirmą kartą pagaminti maždaug 200 metų prieš mūsų erą, ir per daugiau nei du tūkstantmečius jų populiarumas tik išaugo. Nuo klasikinių vanilės iki sūrių skonių – šio vasaros deserto įvairovė yra itin plati. 

Kur suvalgoma daugiausiai ledų?

Kadaise buvę tik turtingųjų privilegija, ledai neabejotinai yra vienas populiariausių desertų. Pasaulio Atlaso duomenimis, visame pasaulyje per metus jų suvalgoma apie 15 mlrd. litrų – tiek ledų tilptų net 6 tūkst. olimpinių baseinų. Tuo metu daugiausia ledų suvalgoma Naujojoje Zelandijoje – virš 17 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos nutolusioje valstybėje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo daugiau nei 28 litrus šaltų gardėsių.

Penketuke toliau atitinkamai rikiuojasi Jungtinės Amerikos Valstijos (20,8 litro vienam gyventojui), Australija (18 litrų), Suomija (14,2 litro) ir Švedija (12 litrų). Tuo metu Italijoje, kurioje pagaminti ledai laikomi vienais skaniausių pasaulyje, vienas gyventojas kasmet suvalgo tik apie 7 litrus šio deserto. Tuo metu vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus suvalgo apie 6 litrus ledų.

Mėgstamiausi – šokoladiniai ledai

Kalbant apie ledų populiarumą, ko gero, galima atspėti, kad pasaulyje mėgstamiausi – šokoladiniai ledai. Jie mėgstami dėl savo ryškaus ir malonaus skonio bei švelnios tekstūros. Tačiau antrąją vietą užima vaniliniai ledai. Neretas vanilinius ledus mėgsta pagardinti riešutais, įvairiomis uogomis ar jų sirupais, karamele, arba mėgaujasi jais vienais.

Šerbetas ir sorbetas – vienas ir tas pats?

Kaip pasakoja D. Vizbaras, vieno prekybos tinklo atstovas, nors ir skamba panašiai, šie du vasaros desertai skiriasi. „Jei sorbetui pakanka tik cukraus sirupo ir vaisių sulčių ar tyrės, šerbetui papildomai prireiks ir pieno produktų.“

Sorbetas gaminamas iš paprasto cukraus sirupo, į kurį įprastai įmaišoma vaisių tyrės, sulčių, kitų kvapiųjų medžiagų. Produktas po to atšaldomas ir išplakamas – būtent plakimo metu, dėl aeracijos, ir susidaro švelni kreminė tekstūra. Pramoniniu būdu pagaminti sorbetai beveik visada būna kur kas glotnesni, nei pagaminti namie, nes mišinys ne tik greičiau užšaldomas, bet ir kur kas stipriau išplakamas.

Šerbetas, savo ruožtu, nors ir panašus į sorbetą, tačiau į jį papildomai įmaišoma pasirinkto pieno produkto, pavyzdžiui, grietinėlės, pasukų ar tiesiog pieno. Taip pat tinka ir augalinės pieno alternatyvos. Visgi šerbetui pagaminti naudojama kur kas mažiau pieno gaminių – jie reikalingi tik pagrindiniam skoniui išryškinti. Į šerbetą įmaišius pieno, vaisių skonis tampa subtilesniu ir labiau subalansuotu, o tekstūra – švelnesnė dėl pridėtų riebalų.