Salotų sėja, kada sėti salotas, salotų daiginimas 

Žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje tradiciškai prasideda gūžinių salotų įprastas daiginimas šiltoje patalpoje. Pavasario antroje pusėje, stabiliai įšilus dirvai, sustiprėjusius gūžinių salotų daigus iš namų persodiname į daržo lysves. 

Kada sėti gūžines salotas daigams

Priklauso nuo veislės: ankstyvoji, vidutinė ar vėlyvoji. Ankstyvąsias gūžines salotas daigams namuose galime sėti apie kovo pradžią. Iki persodinimo į žemę lauke turi praeiti 1,5-2 mėnesiai. Šiltesniuose Lietuvos regionuose (pvz., Dzūkijoje) salotas galima sėti daigams ir nuo vasario antros pusės. 

Po daiginimo paaugusius ankstyvųjų gūžinių salotų daigus galima bus persodinti į daržo lysvę balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje.

Vidutinio ankstyvumo veislių daigus persodiname į daržą gegužės pradžioje. O vėlyvąsias gūžinių salotų sėklas galima iš viso nedaiginti, o sėti darže gegužės viduryje.

Gūžinių salotų daiginimui namuose reikia paruošti sėklas ir dirvą (jeigu sėklos ir dirvos substratas ne iš parduotuvės).

Salotų sėklų paruošimas daiginimui

Sėjimui daigams atrenkamos tos gūžinių salotų sėklos, kurios nėra senesnės negu 3-4 m. Žinoma, visai jaunos sėklos augs žymiai geriau, nes jų daigumo potencialas labai didelis. Senesnių sėklų daigumas būna sumažėjęs perpus.

Dezinfekcijos tikslais salotų sėklas verta pamirkyti šiltame 1% kalio permanganato tirpale, paruoštame santykiu 10 g : 1 l vandens. Procedūros trukmė – iki 20 minučių. 

Reikės dar tinkamai paruošti žemę salotų daigams, jeigu ji paimta iš savo daržo. Rekomenduojamas dirvos rūgštingumas gūžinėms salotoms - 6,0-6,8 pH. Salotos geriausiai auga purioje priesmėlio dirvoje ir lengvame priemolyje. Patinka joms ir žemė, patręšta organinės kilmės trąšomis. Nemėgsta salotos pernelyg rūgščios ir sunkios dirvos. 

Netinka salotoms dirva, kurioje praeitame sezone augo kopūstai (visokių rūšių) arba moliūgai – taip pataria sėjomaina. Bet drąsiai galima sėti gūžines salotas į dirvą po agurkų, pomidorų, bulvių, paprikų. 

Visada saugiau daigus auginti firminiame substrate, nes jame parinktas tinkamas rūgštingumas ir trąšų santykis, nėra patogeninių mikroorganizmų. 

Kaip sėti gūžinių salotų sėklas daigams

Kai paruošta žemė supilta į konteinerius, gūžinių salotų sėklas tradiciškai sėja, išlaikant tam tikrus tarpusavio atstumus: 5 cm tarp pavienių sėklų, o sėjant eilėmis išlaikomas 5 cm tarpueilio atstumas. Visas salotų sėklas įterpiame 1 centimetru gilyn į dirvą.  

Visas pasėtas sėklas iš karto pridengiame plėvele, kad palaikytume joms palankią 20-22º C temperatūrą iki prasikalimo. Be to, po plėvele neišgaruos reikiama drėgmė. Gūžinių salotų daigai vidutiniškai prasikala po 2-3 savaičių nuo sėjimo dienos. Tikslesnį pasirodymo laiką lemia salotų veislė. 

Gūžinių salotų daigų auginimas ir priežiūra

Prasikalusiems gūžinių salotų daigams daugiau patinka augti vėsoje (apie 12-13º C). Todėl plėvelė iš karto po dygimo nuimama. Antraip daigams bus pernelyg šilta,  gali prasidėti daigų ištįsimas. 

Daigams reikalingas ir 12 valandų apšvietimas kasdien. Praėjus 30-35 d. nuo sėjos datos gūžinių salotų daigams atauga pirmieji 1-2 tikri lapeliai. 

Kai nuo sėjos dienos praeis 1,5-2 mėnesiai, galima bus suskaičiuoti 5-6 tikrus lapus – tai reiškia, kad gūžinių salotų daigai jau kaip reikiant suaugo ir pasiruošę persodinimui į atvirą lauko gruntą.

Darže gūžinių salotų daigus patariama sodinti šalia agurkų, žirnių, burokėlių ir ridikėlių – šie augalai nepakenks. Bet aguročių, cukinijų, petražolių kaimynystės salotoms reikia vengti.