Stiprios vasarinės liūtys su kruša yra viena iš stichijos išdaigų, prieš kurią yra bejėgiai gėlynų, sodo ir daržo augalai. Apie audrų, škvalų ir kiaušinio dydžio krušos pasekmes galima daug nepasakoti. Kiek reikės įdėti pastangų norint atkurti nukentėjusius gėlynus, suvokiant, kad jie savo buvusios žydinčios išvaizdos greitai neatgaus?

Generalinis valymas pažeistame gėlyne

Pirmas žingsnis – pažeistame gėlyne reikia surinkti visus krušos ledukus nuo dirvos paviršiaus, kad kuo greičiau pašalinti deginantį šaltį nuo augalų žaliųjų dalių ir šaknų. Krušą iš laisvų neužsodintų erdvių galima nušluoti nedidele šluota arba vėduokliniu grėbliu, bet iš po krūmelių ledo gabalėlius geriau atsargiai ištraukti rankomis, kad grėbliu dar daugiau nepažeistumėte nukentėjusių augalų.

Visus sulaužytus stiebus, lapus, žiedlapius ir vėjo gūsių nuplėštus žiedynus irgi reikia išnešti iš gėlyno. Išgelbėti jų jau neįmanoma, o gėlyne paliktos augalų liekanos supūs ir gali tapti vabzdžių-kenkėjų prieglobsčiu bei kenksmingų mikroorganizmų ir grybelių veisimosi vieta.

Jeigu vėjas išvertė dekoratyvines tvoreles, sudaužė keraminius ar plastikinius vazonus su vienmečiais augalais - tuomet netinkamus naudoti daiktus utilizuokite, o viską, ką dar galima suremontuoti ir išsaugoti, sutaisykite ir grąžinkite į vietas.

Gėles iš sudužusių vazonų reikia kuo greičiau perkelti į naujus vazonus, stengiantis išsaugoti žemės gumulą ant šaknų. Po persodinimo geriau nupjauti žiedus ir dalį pumpurų, nes augalams prireiks jėgų įsišaknyti ir adaptuotis naujoje terpėje.

Grąžinti gėlyno pusiausvyrą

Jeigu jūsų gėlyne auga lijaniniai ir vijokliniai augalai, augantys ant dekoratyvinių atramų ir špalerių, šie augalai tikriausiai nukentėjo nuo stichijos labiau nei kiti, esantys ant žemės paviršiaus. Škvalinio vėjo gūsiai beveik visada nuplėšia lijanų stiebus nuo atraminių konstrukcijų, o pačias arkas, pergoles, groteles ir špalerius kartais išrauna iš žemės.

Tokiu atveju reikia pradėti nuo atramų atstatymo ir susipainiojusių lijanų stiebų išpainiojimo. Stenkitės tai daryti lėtai ir atsargiai, kad nenuplėštumėte išlikusių lapų. Tačiau atminkite, kad kai kuriuos ūglius gali tekti nupjauti.

Aukštus gėlių stiebus ir kai kurių gėlių galingus žiedynkočius (kardelių, vilkdalgių, flioksų) liūtis ir vėjas galėjo nuversti ant žemės. Patikrinkite, ar jie gyvi, o jei taip, pakelkite ir pabandykite pririšti prie atraminių kuolelių, sureguliuodami iki norimo aukščio.

Nupjauti atliekamuosius lapus

Plačialapiai augalai labiausiai kenčia nuo krušos, liūties ir krušos. Begonijų, melsvių ir alūnių lapai lieka skylėti krušos ledukų, o ant rožių, astilbių ir kitų gėlių su mažais lapeliais pažeidimai nebus tokie pastebimi. Plonus smailius lapus kruša prikals prie žemės ir dalį jų sulaužys. Tačiau tas pats nutinka visiems augalams – jie tiesiog negali priešintis ir atlaikyti iš dangaus besipilančiam galingam ledo srautui.

Prieš gelbėdami augalus, turite įvertinti žalos mastą ir atsigavimo galimybes. Atminkite, kad daugiamečiai augalai atsigauna nuo streso lengviau ir greičiau nei vienmečiai. Jei stichija siautėjo sezono pradžioje ir vasariniai augalai buvo stipriai pažeisti, juos lengviau pakeisti naujais sodinukais arba pasėti greitai augančiomis gėlėmis, kurios turės laiko pradžiuginti jus žydėjimu iki sezono pabaigos.

Daugiamečius augalus, kuriuose pažeista mažiau nei pusė žaliosios masės, galima palikti tokius, kokie yra, pašalinant tik daugiausia nukentėjusius lapus. Po to, kai krūmas atsigaus ir užaugins jaunus lapus, negyvas dalis galima bus nugenėti.

Nulūžusių žiedynų žiedlapių išsaugoti, deja, nepavyks. Juos reikia atsargiai nupjauti žiedkočio apačioje, virš vieno iš lapkočių. Pjūvį padarykite 45 laipsnių kampu, kad jo vietoje nesikauptų drėgmė.

Apdorokite fungicidais

Po gausių kritulių žemė gėlyne ir lysvėse ilgai išlieka drėgna, ypač jei paviršius buvo mulčiuotas pjuvenomis, medžio drožlėmis ar žieve. Norint pagreitinti dirvos džiūvimą, prasminga laikinai pašalinti mulčą nuo medžių priekamieninių ratų ir atsargiai supurenti juose esančią dirvą. Iš supurentos žemės vanduo greičiau išgaruos.

Pirmosios dienos po liūties su kruša – pats pavojingiausias laikotarpis, kai didelė drėgmė kartu su aukšta vasaros temperatūra gali išprovokuoti grybelinių ligų plitimą gėlyne. Užsikrėtimo rizika žymiai padidėja, jei augalus pažeidė kruša: kiekviena lapo žaizda ir kiekvienas nulūžęs stiebas yra atviri vartai infekcijos patekimui.

Norint išvengti ligų, gėles rekomenduojama profilaktiškai apipurkšti plataus veikimo spektro fungicidiniu preparatu. Būtinai panaudokite ir augimo stimuliatorių – jo pagalba augalai atsigaus daug greičiau.

Nukentėjusio gėlyno tręšimas

Kad ir kaip greičiau norėtųsi atgaivinti nukentėjusias gėles, pirmosiomis dienomis po liūties ar krušos jų tręšti nereikia – net jeigu tręšimas numatytas pagal planą, galiojusį iki krušos. Augalai patyrė stresą ir nusilpo, jie tiesiog negali pasisavinti maistinių medžiagų. Perteklinė mityba tokioje situacijoje gali net pabloginti situaciją, sumažindama atsparumą ligoms.

Palaukite, kol dirva išdžius, kol gėlės sustiprės, kol ant jų atsiras nauja žalioji masė, ir tik tada tręškite (kad ir pagal seną įprastą planą). Kartais rekomenduojama įprastą trąšų dozę sumažinti perpus, kad neapsunkėtų medžiagų apykaita.

Krušai nutikus antroje vasaros pusėje azotu geriau nesinaudoti, nes tokiu laikotarpiu gėlės pradeda ruoštis būsimam žiemojimui ir aktyvaus augimo stimuliavimo joms nereikia. Naudokite kompleksines mineralines trąšas, kuriose yra daug kalio ir fosforo imuninės sistemos stiprinimui ir žiedpumpurių susidarymui kitiems metams. Bet po vasaros pradžioje įvykusios krušos daugiau tręškite azotu – jis padės greičiau užauginti sveikus lapus.