Sausra darže. Kaip, kiek ir kada laistyti augalus

Daržo laistymas, vanduo laistymui, sausrai atsparios gėlės, sausra Lietuvoje

Šį birželį gamtos išdaigos atnešė sausrą, padaugėjo karštų dienų be menkiausios lietaus užuominos. Tokiomis sąlygomis padidėja saulės spindulių ir karšto oro žalos rizika augalams. Žinoma, geriau iš anksto pagalvoti apie lysvių ir pasėlių išsaugojimą, pasirūpinti teisingu laistymu, paruošti reikiamas šešėliavimo medžiagas. 

Straipsnyje yra gerų patarimų, padedančių išvengti sausros padarinių:

• kaip elgtis per sausrą darže, kad neprarasti derliaus; 

• kaip ir kada geriausia laistyti augalus;

• koks vanduo tinkamas augalams;

• kokie augalai ramiai perneša sausrą, o kokie – ne;

• kaip išsaugoti drėgmę darže.

Laistymo sistemos daržui

Norint padėti daržo augalams per sausrą, agronomai rekomenduoja pirmiausia įsirengti automatinę laistymo sistemą. Tai visa inžinerinė sistema, kiek sudėtinga, bet labai palengvinanti sodininko gyvenimą. Ji pajungiama prie vandentiekio ir susideda iš purkštuvų, žarnų, vamzdžių, kranelių ir kitų detalių. Automatinę laistymo sistemą galima valdyti nustatant reikiamą laistymo dažnumą ir intensyvumą. Tokios sistemos tikrai prireiks tiems sodininkams, kurie augina unikalius ir brangius augalus.

Kitas idealus pasirinkimas daržui, kuriame augalai užima nuolatinę vietą, yra lašelinio laistymo sistema. Sistema atrodo taip: tarp gėlynų ar lysvių išvedžiojamos žarnos, prie kiekvieno augalo nutiesiama lašelinė, per kurią vanduo lėtai patenka į šaknų zoną. Lašeliniam laistymui reikia nedaug vandens, sistema tiekia vandenį giliai į dirvą. Rizikos “paskandinti” augalą praktiškai nėra.

Kokiu vandeniu laistyti augalus

Jeigu specialių laistymo įrenginių darže nėra, teks naudoti tradicinius laistytuvus ir žarnas.

Vanduo, skirtas laistymui, būtinai turi būti kurį laiką atsistovėjęs, o ne šaltas tiesiai iš gręžinio, šulinio ar vandentiekio vamzdžio. Jeigu laistyti augalus šaltu lediniu vandeniu, tuomet dėl temperatūrų skirtumo sušilę augalai gali patirti terminį nudegimą. Paprastai daržininkai naudoja vandens talpas ir rezervuarus, kuriuose vanduo turi laiko sušilti per dieną.

Laistyti augalus šaltu ar vėsiu vandeniu (bet ne lediniu) galima būtų tik ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kai lapai ir stiebai dar nespėjo įkaisti nuo kaitrios saulės arba jau atvėso. Rytinio ir vakarinio laistymo metu nepatariama purkšti šalto vandens ant vaismedžių vainikų ir lajų - geriau nukreipti čiurkšles į šaknų zoną aplink kamieną.

Kada laistyti augalus per sausrą

Jeigu sausra ir karštis užsitęsė, o kritulių nebuvo ilgiau nei savaitę, agronomai rekomenduoja augalus laistyti vakare. Kai dieną oro temperatūra viršija 30 laipsnių, laistyti geriausia po 8 valandos vakaro: tuomet ant lapų žiotelės atsidaro, tad augalui bus žymiai lengviau įsisavinti vertingos drėgmės. Tai taikoma visoms kultūroms, įskaitant spygliuočius. Vakare taip pat naudinga apipurkšti medžių vainikus, tačiau, to daryti negalima lediniu vandeniu.

Kaip dažnai laistyti per sausrą

Karštyje ir sausroje daržą ar sodą patartina laistyti priklausomai nuo dirvos perdžiūvimo laipsnio. Anot agronomų, sunku kalbėti apie universalų laistymo grafiką - daržo plotuose gali būti skirtingi dirvožemiai, įvairūs augalai turi skirtingas lapijas ir lajas, augalų amžius gali skirtis tarpusavyje. Todėl reikia stebėti dirvožemio būklę, vengti visiško jo išdžiūvimo. Visumoje sausros metu rekomenduojama laistyti 4-5 kartus per savaitę, bet viskas priklauso nuo konkrečios kultūros.  

Vadovautis vien augalų išvaizda irgi neverta. Pvz., hortenzijoms reaguoja žaibiškai – jų žiedynai ir lapai greitai pradeda nykti nuo sausros. Tačiau, korėjinė eglė į sausrą reaguoja pavėluotai – iš pradžių ji taip ir stovės visiškai žalia, o po mėnesio staiga pradės gelsti ir byrėti, o tai reiškia, kad medis sudžiūvo ir žuvo.

Patyrę daržininkai pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kurioje sklypo vietoje augalas yra - šešėlyje ir pavėsyje, net ir per karščius, žemė bus drėgnesnė nei lysvėse po atvira kaitria saule. Būtent saulėkaitoje atsidūrusias daržoves reikia laistyti dažniau.

Kokie augalai lengvai perneša sausrą

Bulvės, burokėliai, morkos ir kiti šakniavaisiai lengviau pakenčia sausrą, nes turi galingesnę šaknų sistemą. Ramiau reaguoja svogūnai ir česnakai. 

Kalbant apie sodo ir gėlyno augalus, nepretenzingi yra daugiamečiai šakniastiebiai: bijūnai, kardelis, šalavijas, lelija, kraujažolė, astilbė, katžolė, melsvė su margais ir blizgančiais lapais. Taip pat sausrai ir karščiui atsparūs yra dekoratyviniai medžiai, krūmai ir spygliuočiai. Jų galima nelaistyti kiekvieną dieną, net ir sausringą vasarą.

Kokie augalai sunkiai perneša sausrą

Per sausrą ir karščius ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rožėms, drėgmę mėgstančioms hortenzijoms, vaiskrūmiams ir vaismedžiams: kol vaisiai bręsta, juos reikia aprūpinti visom būtinom medžiagom, įskaitant vandenį. Jei nelaistyti uogakrūmių, pavyzdžiui, serbentų, kyla pavojus, kad vietoj uogų ant šakų subręs džiovintos „razinos“. Taip pat labai reikia laistyti jaunus augalus, kurių šaknų sistema dar nėra išsivysčiusi.

Iš daržovių sąrašo labiausia reikia laistyti agurkus, aguročius, cukinijas, moliūgus. Šių augalų vaisius daugiausia sudaro vanduo, tad karštyje juos reikia laistyti kiekvieną dieną. Drėgmės negavę agurkai greičiausiai bus kartaus skonio. Panašiai ir su braškėmis. 

Kaip išsaugoti drėgmę darže per sausrą

Po laistymo agronomai rekomenduoja plotus aplink stiebus mulčiuoti durpėmis arba dekoratyvine spygliuočių žieve – tai padės išvengti drėgmės išgaravimo iš dirvos. Tinka ir kita organinė medžiaga, pavyzdžiui, šiaudai, šienas, pjuvenos – svarbiausia, kad mulčio sluoksnis būtų ne plonesnis nei 6-8 cm.

Jei darže yra pasėlių, kuriems ypatingai reikia drėgmės, į 2 litrų plastikinį butelį galima pripilti vandens ir, neuždarant kaklelio dangteliu, įkasti apverstą butelį į žemę visai šalia tokio ištroškusio augalo. Butelis pradės tuštėti tik tada, kai žemė perdžiūs. Ši gudrybė leis augalams kurį laiką išgyventi be laistymo.

Taip pat galima įkalti į žemę kuolelius ir įtempti ant jų šešėlį sukuriantį smulkaus akytumo tinklą. Praeinant pro jį šviesa tampa švelnesnė ir prislopinta, o spinduliai išsisklaido. Tuomet jie nepadarys daug žalos augalui, o drėgmė išgaruos lėčiau.