Šilauogių laistymas

Augantys pirmamečių šilauogių krūmeliai yra labai reiklūs drėgmei, jiems reikia daug vandens. Vidutiniškai šilauoges laistomos 1-2 kartus per savaitę, bet tokios sausros sąlygomis kaip šiemet laistyti jas tikrai reikės apie 3 kartus kiekvieną savaitę. Įprastas vandens kiekis per kiekvieną laistymą – 10 litrų kiekvienam šilauogės krūmeliui. 

Svarbu ne tik vandens kiekis ar laistymo intervalas, bet ir tai – koks vanduo skiriamas šilauogėms. Joms tinkamiausias yra gamtinis rūgštokas vanduo iš aukštapelkių – juk rūgšti pelkėta dirva yra jų stichija. Kai kurie augintojai specialiai parūgština vandenį šilauogių laistymui – įlašinus kelis gramus citrinos rūgšties, jeigu kaimynystėje nėra aukštapelkių.

Puikiausia, kai iš pelkių atneštas vanduo yra šiltas, pastovėjęs ant saulės. Šalto vandentiekio vandens šilauogėms nenaudokite, kaip ir kitiems vaisiams, daržovėms ir uogakrūmiams. 

Geras patarimas – prieš laistant supurenti dirvą aplink šilauogių krūmą. Tuomet vanduo tinkamai įsigers į dirvą ir greičiau pasieks šaknis. O tam, kad vanduo neišgaruotų per skubiai, žemę aplink krūmo verta apmulčiuoti, naudojant pušų žievę, pušų ir eglių spyglių sluoksnį, spygliuočių medžių pjuvenas. 

Kai šilauogėms prasidės derėjimo laikotarpis, jas laistysime iki 3 kartų per savaitę. Su mulčiavimu. Jeigu derėjimas sutapo su lietingu sezonu, laistyti galima mažiau – iki 2 kartų per visą mėnesį. 

Šilauogių tręšimas

Pirmametėms šilauogėms tręšimas kol kas nereikalingas. Visas trąšas sodinukai gavo dar sodinimo metu ir vartoja jas 1 metus. Tręšimas reikalingas jau dvimetėms šilauogėms. 

Dvimetės šilauogės prašo mineralinių trąšų, ypač sulfatų - kadangi šilauogės mėgsta, kad augimo terpė būtų rūgšti. Bet jos absoliučiai neperneša galvijų mėšlo (ypač šviežio) ir komposto. 

Dvimetes šilauoges pradedame tręšti ankstyvą pavasarį (dar neprasidėjus pumpurų brinkimui). Antrą kartą tręšiame, kai prasidės žydėjimas. Per abu tręšimus šilauogėms galima duoti po 10 gramų sulfatų mišinio, pasigaminto iš 40 g kalio sulfato, 100 g superfosfato, 90 g amonio sulfato. 

Kasmet šilauogei paaugant sulfatų dozė jai padidinama dukart. Pvz., trimetei šilauogei duodama 20 gramų minėto trąšų mišinio, keturmetei – 40 gramų, šešiametei ir vyresnei – 160 gramų. 

Nuo 3-4 metų amžiaus šilauogėms galima rekomenduojama įterpti papildomo substrato šaknims. Substratas ruošiamas iš spygliuočių žievės ir pjuvenų, sumaišant su aukštapelkių durpėmis. Tam atsargiai, kad nepažeisti šaknų, iš šonų iškasame duobes iki šaknų ir į jas įdedame minėtą substratą. 

Šilauogių genėjimas 

Pirmais augimo metais šilauogių galima ir negenėti. Genėti galima dvimečius krūmus – pirmas genėjimas daromas ankstyvą pavasarį, kovo pradžioje, kol šilauogėms dar neprasidėjo vegetacija. Tokiu laiku genimi tie silpni šilauogių stiebai, kurių vystymasis atsilieka. Trumpinimas juos sustiprina. 

Kai šilauogių krūmams sukaks 5 metai daromas profilaktinis genėjimas, nukreiptas į atsisveikinimą su neproduktyviais silpnais stiebais. Paliekami 6-7 sveiki stiprus stiebai, kurie produktyviai ir užtikrintai deri.  

Šilauogių kenkėjai 

Augančias šilauoges gali pulti įvairūs kenkėjai – vabzdžiai, žinduoliai ir paukščiai. 

Voratinklinė erkutė atakuoja šilauogių krūmus per sausras ir karščius. Nuo erkutės reikia naudoti preparatus-insekticidus ir akaricidus. Erkutes gali privilioti ir sodininko klaida, jeigu jis pasodino šilauogių krūmus labai tankiai – oras prasčiau cirkuliuoja tarp krūmelių, be vėdinimo erkutėms lengviau apsigyventi. 

Amarų puolimą irgi sąlygoja pernelyg šiltos sąlygos, netgi labai šiltos žiemos. Amarai gali atkeliauti į šilauoges iš greta augančių nenaikinamų piktžolių. Naikinkite piktžoles arba naudokite insekticidus. 

Nuo kiškių ir stirnų dantų šilauoges apsaugos tinklinės tvorelės arba atbaidančių repelentų kvapas. Nuo paukščių – tinkleliai virš krūmų.