Kruša, sausra, šalnos ir liūtys Lietuvos žemdirbiams kasmet pridaro nuostolių, kurie viršyja ir 10 mln. eurų. Kadangi klimato kaitos iššūkiai tampa vis aktualesni – žalą patiria tiek valstybė, tiek atskiri ūkio subjektai,  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina ūkininkus drausti pasėlius ir augalus bei  valdyti žemės ūkio rizikas, susijusias su meteorologiniais reiškiniais. Taikyti šį rizikos valdymą galima per Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. Ir nors eilinis kompensavimo kvietimas jau artėja į pabaigą (paraiškos priimamos iki birželio 30 d.), nespėjusieji juo pasinaudoti, tai galės padaryti rudenį, kai rugsėjį bus paskelbtas naujas kvietimas.

Statistika kalba už save

Kalbant apie metinę statistiką, Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių.

Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.

Be to, vien šiemet buvo gauta arti 100 pranešimų dėl krušos – pažeista daugiau kaip 3 000 hektarų pasėlių, dar apie 200 pranešimų gauta dėl liūties, pažeistas plotas sudarė apie 6 000 ha.

Šalnų padarytos žalo – ne mažiau įspūdingos. Pavasarį sulaukta 236 pranešimų, o pažeistas plotas sudarė daugiau kaip 10 tūkst. ha. Dėl šalnų labiausiai nukentėjo vidurio ir Šiaurės Vakarų Lietuvos žemdirbiai.

Draudimas padeda išgyventi

Šiaulių rajone gerą dešimtmetį ūkininkaujantis Mykolas Gutparakis pasėlius, jo žodžiais sakant, nuo visų įmanomų  stichinių nelaimių: krušos, liūties, sausros, audros draudžia jau penkerius metus.

„Be finansinės apsaugos, galinčios išgelbėti nuo išnykimo ir ūkio bankroto jau sunkiai šiandieniniai žemdirbiai beišsiverčia. Suprantama ir paaiškinama, nes kiekvienais metais gamta vis pakiša koją. Pernai laukus suniokojo kruša, net pusę derliaus nebuvau nuėmęs, metai prieš tai – kankino perteklinė drėgmė, nes nuo ankstyvo pavasario lijo kone kasdien, kad net atrodė, kad viskas negrįžtamai išplauks , – kalbėjo pašnekovas, pavyzdžiais grįsdamas draudimo būtinumą. – Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, kone nuo pražūties, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių. Pasėlių draudimas šiais laikais jau nebe prabanga, o būtinybė“. 

M. Gutparakio įsitikinimu, besikartojančios stichinės nelaimės jau tampa nuolatinėmis ūkininkų palydovėmis ir tikrai nereikia naiviai galvoti, kad jos užklups kaimyną, o tavo kiemą ir laukus aplenks. Gamta, pasak ūkininko, jokių garantijų niekam neteikia ir sutarčių nesirašo. Apsidrausti ir bent kiek apsisaugoti nuo galimų nuostolių turi pats žmogus, nes vis pasiekia  žinios, kad nuo stichinių nelaimių tai vienur, tai kitur nukentėjo ūkininkai.

Keičiantis klimatui pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų. 

Abejojančių gretos mažėja

Drausti pasėlius apsimoka, nes pagal Strateginį planą kompensuojama dalis draudimo įmokos. Žinoma, iš draudimo nepralobsi, tai viena iš rizikos valdymo priemonių, būdas apsisaugoti nuo didelių nuostolių ir bankroto. Kadangi pasėlių draudimo įmokos kompensuojamos, apsidraudusiems sugrąžinant didžiąją dalį draudimo įmokos sumos, vis daugiau ūkininkų pasiryžta draustis. Be to, parama mokama neatsižvelgiant ar draudžiamasis įvykis įvyko. Kitu atveju, būtų daug abejojančių, nes įmokos kiekvienais metais ženkliai kyla ir ne vienam ūkininkui pasėlių draudimas taptų sunkia finansine našta.  

Pagal SP intervencinės priemonės veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius ir einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.

Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

2024 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip 2,271 mln. eurų paramos lėšų.

Įmokos kompensuojamos nuo įvairių rizikų

Ši Strateginio plano intervencinės priemonės parama teikiama pareiškėjams, bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal aplinkos ministro įsakymą) ir (arba) iššalimo rizikos apdraudusiems remiamus auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Ši parama neteikiama asmenims, kuriems iškelta bankroto byla arba kurių veikla likviduojama.

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos.

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.