Siekiant geriau prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių, tarp ūkininkų sparčiai populiarėja bearimės technologijos, kurioms skiriamas didesnis dėmesys per įvairius finansavimo įrankius. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, ūkininkai yra skatinami papildomomis priemokomis už pasėlių plotą. Taip pat žemdirbiai gali pasinaudoti ir tiesioginių sėjamųjų įsigijimo kompensacijomis.

Iš esmės keičiasi požiūris į ūkininkavimą

Buvusi tradicinė ariamoji žemdirbystė užleidžia vietą bearimei žemdirbystei, kai į dirvą sėjama tiesiogiai.

Bearimė žemdirbystė  ne tik gerina dirvožemio struktūrą, bet ir mažina poveikį gamtai, o paskaičiavus – tai ir ekonomiškai naudinga ūkiams.

Tiesioginė sėja mažina ūkininkavimo sąnaudas, nes mažėja ir degalų sunaudojimas žemės ūkio augalų auginimui, o vienu technologiniu važiavimu atliekami keli darbai: paruošiamas sėklos guolis, įterpiamos trąšos ir įsėjamos sėklos.

Įgudus taikyti tiesioginės sėjos technologiją, kuri reikalauja nemažai išmanymo, pasiekiamas ariamosios žemdirbystės pasėlių derlingumas ir sutaupoma apie 30-40 proc. įprastoje gamyboje naudojamų išteklių (degalų, tepalų, mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų).

Taikant bearimę technologiją prisidedama prie vandens telkinių apsaugos nuo taršos maistinėmis medžiagomis, pagerinama dirvožemio terpė biologinei įvairovei, sumažinamos emisijos, darbo laiko sąnaudos ir tausojama technika.

Pavyzdžiui, pernai bearimiu būdu auginamų kultūrų deklaruoti plotai viršijo 1,2 mln. ha ir sudarė apie 65 proc. visos dirbamos žemės. Tai akivaizdus įrodymas, kad iš esmės keičiasi ūkininkų požiūris į žemės ūkio kultūrų auginimą.

Kas numatyta Strateginiame plane?

Strateginiame plane ekologinės sistemos veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, galima gauti priemokas už bearimių technologijų taikymą. Priemokos yra diferencijuojamos, atsižvelgiant į bearimės technologijos lygį.

Šiemet ūkininkai, taikantys bearimę technologiją ir deklaravę tiesioginės sėjos pasėlius, papildomai gaus po 66 eurų priemoką arba po 20 eurų priemokas už pasėlius, auginamus taikant minimalų viso dirvos paviršiaus įdirbimą.

Dalyvaujant minėtoje ekologinėje sistemoje, įsipareigojimų laikotarpis vykdant tiesioginę sėją yra 2 metai, kai paraiška teikiama kasmet ir deklaruojami tie patys plotai, kuriuose tiesioginės sėjos būdu yra auginami žemės ūkio augalai. Savo ruožtu taikant kitas nearimines technologijas įsipareigojimų laikotarpis siekia vienerius metus.

Prisiėmusiems įsipareigojimus už tiesioginės sėjos taikymą, per įsipareigojimų laikotarpį pirmaisiais metais deklaruoto ploto nepadidinti daugiau kaip 10 proc. (arba ne daugiau kaip 1 ha), ir nesumažinti jo daugiau kaip 10 proc. Po deklaruoto ploto sumažinimo bendras tinkamas paramai plotas negali būti mažesnis kaip 1 ha.

Bearimių technologijų taikymą palankiai vertina ir mokslininkai. Tiesioginės sėjos technologija, palyginti su ariamąja žemdirbyste, turi ir pliusų, ir minusų.

Privalumai – teigiamas poveikis dirvožemio būklei, mažiau technologinių operacijų ir mažesnės sąnaudos. O trūkumais galima laikyti tai, kad pavasarį bearimiai plotai užtrunka ilgiau įšilti, didėja šliužų ir graužikų žala, o norint išvengti trikdžių tiesioginės sėjos vykdymui yra būtina tolygiai paskleisti augalų liekanas ant dirvos po derliaus nuėmimo.

Taikomos įvairios priemonės

Svarbu ir tai, kad LR Vyriausybė, skatindama žemdirbius, taiko įvairias skatinamąsias priemones – labai aiškius finansinius instrumentus. Ir ne tik per Strateginio plano ekologines sistemas.

Pavyzdžiui, nuo birželio 25 d. ūkininkai galės gauti kompensacinę paramą už įsigyjamas tiesiogines sėjamąsias, kurios yra vienos pagrindinių padargų taikant bearimę žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją.

Ir nors ši priemonė, kuriai skirta 8 mln. eurų, taikoma per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), tai parodo kompleksinį valdžios požiūrį į tvarų, ūkininkavimą.

 Juk už vieną sėjamąją gali būti skiriama iki 80 tūkst. eurų kompensacija, neviršijant 40 proc. paramos intensyvumo.

Pagrindinis minėtų investicijų tikslas – paskatinti taikyti žemės ūkio augalų auginimą bearimiu būdu, kuris tiesiogiai užtikrina energijos sąnaudų mažinimą ir prisideda prie dirvožemio kokybės gerinimo bei biologinės įvairovės dirvožemyje išsaugojimo.