Europos Sąjungą pasiekė pavojingas uosių kenkėjas – Agrilus planipennis

Vengrijos nacionalinė augalų apsaugos tarnyba patvirtino pirmąjį Europos Sąjungoje Agrilus planipennis aptikimo atvejį. Stebėsenos metu kenkėjas aptiktas Beregsurány vietovėje, rytų Vengrijoje, vos už kelių kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tai – pirmasis oficialiai patvirtintas šio pavojingo kenkėjo aptikimas Europos Sąjungoje, todėl radinys vertinamas kaip reikšmingas signalas visoms valstybėms narėms.

Agrilus planipennis, dar vadinamas smaragdiniu uosiavabaliu, yra vienas pavojingiausių uosių kenkėjų. Nors vos kelių centimetrų ilgio ryškiai žalias vabalas atrodo visai nepavojingas, didžiausią žalą daro ne suaugėliai, o po medžių žieve besivystančios šio kenkėjo lervos. Jos išgraužia vingiuotus takus, taip  pažeisdamos vandens ir maisto medžiagų judėjimą užtikrinančius medžio audinius, todėl uosiai ima silpti, džiūti, o galiausiai – žūsta. Vienas būdingiausių šio kenkėjo požymių – D raidės formos išskridimo angos medžių žievėje, atsirandančios suaugusiems vabalams paliekant medį. Vis dėlto, neretai pirmieji požymiai pastebimi tik tada, kai medis jau būna stipriai pažeistas ir jo išgelbėti nebeįmanoma.

Šis kenkėjas kilęs iš Rytų Azijos, tačiau per pastaruosius dešimtmečius išplito Rusijoje, Ukrainoje ir Šiaurės Amerikoje, kur sunaikino milijonus uosių. Kenkėjo padaryta žala vertinama ne tik ekonominiais nuostoliais – kai kuriose teritorijose smaragdinis uosiavabalis iš esmės pakeitė miškų sudėtį. Būtent todėl šis vabalas yra įtrauktas į Europos Sąjungos prioritetinių karantininių kenkėjų sąrašą.

Nors natūraliai šis vabzdys plinta palyginti lėtai, didžiausius atstumus jis įveikia dėl žmonių veiklos – pervežant užkrėstą medieną ar sodinamąją medžiagą. Dėl šios priežasties nuosekli stebėsena ir ankstyvas kenkėjo aptikimas yra svarbiausios priemonės, leidžiančios užkirsti kelią jo išplitimui.

„Pirmasis smaragdinio uosiavabalio aptikimas Europos Sąjungoje yra svarbus perspėjimas visoms valstybėms narėms. Lietuvoje šis kenkėjas kol kas nėra nustatytas, tačiau turime išlikti budrūs – kuo anksčiau kenkėjas aptinkamas, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią jo įsitvirtinimui ir apsaugoti mūsų uosynus“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis.

Primename, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba oficialią smaragdinio uosiavabalio stebėseną Lietuvoje vykdo nuo 2016 metų, o jos apimtys kasmet didėja. Be nacionalinės stebėsenos, Augalininkystės tarnyba kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų institutu dalyvauja tarptautiniame projekte, skirtame šio pavojingo kenkėjo stebėsenai. Šis bendradarbiavimas suteikia galimybę tobulinti stebėsenos metodus, keistis patirtimi su kitų šalių specialistais ir stiprinti pasirengimą galimam smaragdinio uosiavabalio patekimui į Europos regionus, kuriuose jis dar nėra nustatytas. Daugiau apie projektą skaitykite čia: https://vatzum.lrv.lt/lt/naujienos/bendros-pajegos-stiprinant-smaragdinio-uosiavabalio-stebesena/.

Po pirmojo smaragdinio uosiavabalio nustatymo Vengrijoje nedelsiant sustiprinta šio kenkėjo stebėsena: aplink aptikimo vietą įrengiamos papildomos gaudyklės, tikrinami uosiai ir taikomos fitosanitarinės priemonės, siekiant nustatyti galimą kenkėjo išplitimą. Pirmasis smaragdinio uosiavabalio aptikimas Europos Sąjungoje primena, kad pavojingi augalų kenkėjai nepaiso valstybių sienų, todėl jų stebėsena ir tarptautinis šalių bendradarbiavimas fitosanitarijos srityje išlieka vienomis svarbiausių priemonių saugant Europos miškus ir medelynus.