Sienos užsidaro, kenkėjai – ne: naujos grėsmės žemės ūkiui
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieš mėnesį informavo, kad Vengrijos nacionalinė augalų apsaugos tarnyba patvirtino pirmąjį Europos Sąjungoje kenkėjo Agrilus planipennis aptikimo atvejį.
Agrilus planipennis, dar vadinamas smaragdiniu uosiavabaliu, yra vienas iš pavojingiausių uosių kenkėjų. Ryškiai žalias centimetro ilgio vabalas atrodo visai nepavojingas, tačiau didžiausią žalą padaro ne patys suaugėliai, o po medžių žieve besivystančios šio kenkėjo lervos. Jos išgraužia vingiuotus takus, taip pažeisdamos vandens ir maisto medžiagų tiekimą užtikrinančius medžio audinius, todėl uosiai ima silpti, džiūti, o galiausiai – žūsta. Vienas iš būdingiausių šio kenkėjo požymių – D raidės formos išskridimo angos medžių žievėje, atsirandančios suaugusiems vabalams paliekant medį. Vis dėlto dažnai pirmieji požymiai pastebimi tik tada, kai medis jau būna stipriai pažeistas, ir jo išgelbėti nebeįmanoma.
Liepos 29 d. Valstybinėje augalininkystės tarnyboje organizuotas seminaras apie kenkėjo Smaragdinio uosiavabalio kontrolės priemones. Savo praktine patirtimi apie kenkėjų aptikimą, fitosanitarines priemones ir kontrolės strategijas, pamokas, išmoktas, valdant protrūkius, sutiko pasidalinti kolegos iš Ukrainos valstybinės maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybos.
Pirmasis Smaragdinis uosiavabalis Ukrainoje, saugomoje Belovodskojės miškų ūkio ir medžioklės urėdijos teritorijoje – Markovskio girininkijos Starokozhevskio ruože, apimančiame 100 hektarų plotą, buvo aptiktas 2019-ųjų rugsėjo pradžioje. Buvo rasti pažeisti vienos rūšies medžiai – Pensilvanijos uosis (Fraxinus pensylvanica). Bendras židinio plotas buvo 13,3 hektaro.
Kaip pasakojo Ukrainos valstybinės maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybos atstovas Dmytro Bairačenko, Agrilus planipennis padaryta žala yra labai didelė ir kelia nerimą. Liūdniausia tai, kad tradiciniai cheminės kontrolės metodai neveiksmingi ir nesustabdo tolesnio kenkėjo plitimo. Deja, šiandien vienintelis būdas išnaikinti Smaragdinį uosiavabalį yra pažeistų medžių iškirtimas ir sunaikinimas.
Smaragdinis uosiavabalis per pastaruosius dešimtmečius išplito Rusijoje, Ukrainoje ir Šiaurės Amerikoje, ten jis sunaikino milijonus uosių. Šis kenkėjas iš esmės pakeitė miškų sudėtį. Būtent todėl šis vabalas yra įtrauktas į Europos Sąjungos prioritetinių karantininių kenkėjų sąrašą.
„Pirmasis smaragdinio uosiavabalio atvejis Europos Sąjungoje yra svarbus perspėjimas visoms valstybėms narėms. Lietuvoje šis kenkėjas kol kas nenustatytas, tačiau turime išlikti budrūs, kenkėjams sienos neegzistuoja. Kuo anksčiau kenkėjas aptinkamas, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią jo plitimui ir apsaugoti mūsų uosynus“, – kalbėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis.
Ukrainoje vietovėse, kuriose buvo aptiktas Agrilus planipennis ir įvestos karantino priemonės, skubiai imtasi fitosanitarinių priemonių. Pažeisti uosiai buvo nukirsti ir, susmulkinus juos iki pjuvenų, sudeginti. Pažeistų medžių naikinimo priemonės buvo taikomos iki Rusijos plataus masto invazijos 2022 m. Šiuo metu teritorijos Luhansko, Charkovo srityse, kuriose anksčiau buvo aptikti Agrilus planipennis židiniai, yra užimtos, užminuotos arba jose vykdomi aktyvūs kariniai veiksmai.
Tiesa, realybėje vabzdys plinta gana lėtai ir didžiausius atstumus jis įveikia, žmonių padedamas – pervežant užkrėstą medieną ar sodinamąją medžiagą. Dėl šios priežasties nuolatinė stebėsena ir greitas kenkėjo aptikimas yra svarbiausios priemonės, padedančios užkirsti kelią jo išplitimui.
Valstybinė augalininkystės tarnyba oficialią smaragdinio uosiavabalio stebėseną Lietuvoje vykdo nuo 2016 metų, o jos apimtys kasmet didėja. Be nacionalinės stebėsenos, Augalininkystės tarnyba kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų institutu dalyvauja tarptautiniame projekte, skirtame šio pavojingo kenkėjo stebėsenai. Yra parengta teisinė bazė, reagavimo planai, numatytos atsakingos institucijos, tačiau realus gyvenimas įneša savų pataisų.
„2023-ųjų rugpjūtį Ukrainos sostinėje, toliau nei už 500 kilometrų, atliekant stebėseną feromonų gaudyklėmis, buvo aptiktas naujas kenkėjo smaragdinio uosiavabalio (Agrilus planipennis) židinys. Kijeve, Solomensko gatvės kraštovaizdžio parke, kurio bendras plotas yra 27,12 hektaro, įvestas karantino režimas. Artimiausias protrūkis Charkovo srityje buvo už toliau, nei už 500 kilometrų. Todėl mažai tikėtina, kad kenkėjai pasiekė Kijevą savarankiškai. Labiausiai tikėtina, kad vabzdį į parką maždaug prieš 5 – 6 metus, galbūt su sodinamąja medžiaga, su užkrėstomis malkomis arba netyčia pravažiuojančiomis transporto priemonėmis atvežė patys žmonės“, – pasakojo ekspertai.
2024 m. pradžioje Solomensko parke buvo iškirsti uosiai, užkrėsti smaragdiniu uosiavabaliu. Užkrėsti kamienai, šakos ir net medžio drožlės buvo sudegintos, kad būtų sunaikintos visos likusios vabzdžių lervos. Solomenskio rajono gyventojai rengė piketus, piktinosi, skundėsi daugybe kelmų, iškirstų medžių vietiniame kraštovaizdžio parke. Pareigūnai turėjo kantriai paaiškinti šios situacijos priežastį. Tose vietose, kuriose buvo pašalinti uosiai, darbuotojai pasodino paprastųjų klevų. Šie medžiai yra atsparūs kenkėjui.
2026 m., vykdant stebėseną, įskaitant feromoninių gaudyklių naudojimą, Užkarpatės, Kijevo ir Charkovo regionuose buvo užregistruoti nauji smaragdinio uosiavabalio kenkėjo židiniai. Birželio – liepos mėnesiais smaragdinis uosiavabalis pirmą kartą ES buvo aptiktas Vengrijos ir Slovakijos, teritorijose, kurios ribojasi su Ukrainos Užkarpatės regionu.
Kolegos iš Ukrainos palinkėjo Lietuvai nepažinti ir kuo ilgiau nesutikti šio kenkėjo, o, ištikus šiai nelaimei, nedelsiant veiksmingai taikyti karantinavimą, griežtai apriboti medienos gabenimą, užtikrinti užkrėstų medžių naikinimą, kitas būtinas apsaugos priemones ir kantriai aiškinti visuomenei apie galimus padarinius bei neišvengiamą žalą gamtai.
