Ūkininkų protestai Olandijoje įaudrino visuomenę: po tragedijos sako „STOP“

Nyderlanduose vėl įsižiebė konfliktas tarp ūkininkų ir valdžios, tačiau šįkart protestų epicentre atsidūrė ne vien žemės ūkio politika, o klausimas, kiek toli galima eiti ginant savo interesus. Naujausia apklausa rodo, kad didžioji dalis šalies gyventojų jau nebenori taikstytis su traktorių kolonomis automagistralėse: 65 proc. respondentų teigia, kad jiems tokie protestai įgriso, o net 73 proc. pasisako už griežtą policijos įsikišimą. Apklausą atliko „EenVandaag“ tarp daugiau kaip 19 tūkst. vartotojų.

Ginčas ypač paaštrėjo po rugpjūčio 14-ąją įvykusios skaudžios avarijos A59 automagistralėje. Į eismo spūstį, susidariusią dėl traktorių, važiuojančių į ūkininkų protestą Den Bose, rėžėsi automobiliai. Žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti.

Po nelaimės vidaus reikalų ministras Pieteris Heerma paragino ūkininkus nebevažiuoti protestuoti į automagistrales, o protesto organizatoriai taip pat paskelbė panašų raginimą.

Iki tol policija buvo pasirinkusi gana neįprastą kompromisą. Nors traktoriams dėl jų konstrukcinio greičio važiuoti Nyderlandų automagistralėmis draudžiama, pareigūnai teigė nesikišiantys, jeigu traktoriai nesukelia pavojingų situacijų. Tačiau po avarijos ir augančio visuomenės nepasitenkinimo ši pozicija pradėjo atrodyti vis sunkiau pateisinama. 58 proc. apklausos dalyvių teigė nesuprantantys, kodėl policija toleruoja tokius veiksmus, o 73 proc. rinkosi griežtą reagavimą.

Traktoriai Nyderlandų keliuose yra tik matomiausia gerokai gilesnio konflikto dalis. Ūkininkai protestuoja prieš vyriausybės azoto politiką, kuri gali iš esmės pakeisti intensyvios žemdirbystės modelį vienoje produktyviausių Europos žemės ūkio šalių. Rugpjūtį ūkininkai jau buvo blokavę kelius, o rugpjūčio 14 dieną šimtai traktorių susirinko Den Bose, protestuodami prieš planus panaikinti kai kuriuos gamtos ir azoto leidimus paukštininkystės ūkiams.

Oficialiais Nyderlandų statistikos tarnybos duomenimis, 2022 metais šalyje į atmosferą išmesta apie 121 mln. kilogramų amoniako ir 162 mln. kilogramų azoto oksidų. Žemės ūkis buvo atsakingas už maždaug 91 proc. visų amoniako emisijų. Didžiausią žemės ūkio amoniako emisijų dalį sudarė galvijininkystė – 53 proc., kiaulininkystė – 17 proc., o paukštininkystė – 13 proc.

Kita vertus, Nyderlandų ūkininkai gali pagrįstai teigti, kad per pastaruosius dešimtmečius emisijos jau gerokai sumažėjo. Oficialūs aplinkosaugos duomenys rodo, kad amoniako emisijos šalyje nuo 1990 iki 2024 metų sumažėjo 66 proc., o azoto oksidų emisijos – 76 proc. Vis dėlto intensyvios gyvulininkystės regionuose problema išlieka ypač koncentruota: Gelderlando slėnyje ir Peelio regione azoto sankaupos kai kuriose teritorijose gali viršyti 3 500 molių azoto hektarui.

Būtent todėl konfliktas tapo savotišku užburtu ratu. Valdžia argumentuoja, kad azoto tarša kelia grėsmę jautrioms gamtinėms teritorijoms, o ūkininkai atsako, jog po daugelio metų investicijų į emisijų mažinimą iš jų vėl reikalaujama trauktis, mažinti gyvulių skaičių arba atsisakyti ūkininkavimo.

Vyriausybė savo ruožtu numato ne tik emisijų mažinimą, bet ir savanoriško ūkių išpirkimo schemas bei technologines priemones, kurios turėtų leisti mažinti taršą neatsisakant visos žemės ūkio gamybos. Tačiau ūkininkų šie siūlymai netenkina, nes jiems apribojamas ne tik verslas, bet ir tradicinis gyvenimo būdas, perduodamas iš kartos į kartą.

Naujausi Nyderlandų vyriausybės planai numato, kad žemės ūkio amoniako emisijos iki 2035 metų turėtų būti sumažintos 42–46 proc., palyginti su 2019-aisiais. Tarpinis 2030 metų orientyras – 23–25 proc. mažesnės emisijos. Tai reiškia, kad net ir po jau įvykusio 66 proc. sumažėjimo nuo 1990 metų žemės ūkiui dar numatomi reikšmingi pokyčiai.

Liepos pabaigoje traktoriai jau pasirodė prie svarbiausių šalies magistralių, o rugpjūtį protestai išplito į regioninius kelius. Rugpjūčio 7 dieną ūkininkai traktoriais blokavo N323 kelią Gelderlande ir laikinai sutrikdė susisiekimą su A15 automagistrale. Rugpjūčio 10 dieną Omene vyko traktorių akcija prieš vyriausybės azoto politiką, o rugpjūčio 14-ąją šimtai ūkininkų traktoriais atvyko į Den Bosą.

Dabar prie žemės ūkio politikos klausimo prisidėjo ir teisėsaugos bei visuomenės pasitikėjimo problema. Kritikai klausia, kodėl ūkininkams leidžiama tai, už ką kitų protestų dalyviai būtų baudžiami. Ypač garsiai šį argumentą kelia klimato aktyvistai: po ūkininkų akcijų keliuose „Extinction Rebellion“ atstovai pareikalavo panašaus policijos toleravimo, kai kelius blokuoja jų protestuotojai.

Nyderlandų atvejis svarbus ir kitoms Europos šalims. Jis rodo, kaip greitai aplinkosaugos politika gali tapti ne vien žemės ūkio, bet ir socialinio bei politinio konflikto klausimu. Ūkininkai reikalauja aiškių taisyklių, ekonominio gyvybingumo ir teisės tęsti veiklą, o valstybė siekia įgyvendinti vis griežtesnius gamtosaugos tikslus. Kai kompromiso rasti nepavyksta, į gatves išvažiuoja traktoriai.

Tačiau po A59 tragedijos ūkininkams teks spręsti ir kitą dilemą: kaip išlaikyti protesto spaudimą neprarandant visuomenės palaikymo. Kol protestuojama prieš sprendimus, kurie gali nulemti ūkių ateitį, dalis visuomenės gali būti pasirengusi klausytis. Tačiau kai traktorių protestas tampa eismo saugumo problema, palaikymas gali labai greitai išgaruoti. Naujausi 65 ir 73 proc. apklausos rodikliai rodo, kad Nyderlanduose ši riba jau gali būti pasiekta.