Natūralių ir organinių trąšų naudojimas yra svarbus agrotechnologijos elementas, darantis teigiamą poveikį dirvožemio savybėms. Šios trąšos turi teigiamą poveikį dirvožemio fizikinėms savybėms, įskaitant ir gebėjimą sulaikyti vandenį bei oro ir vandens santykio pagerėjimą. Taip pat pastebimas teigiamas šių trąšų poveikis dirvožemio fizikinėms ir cheminėms savybėms, nes jos didina dirvožemio sorbcinę talpą ir prisotina sorbcijos kompleksą katijonais.

Naudojant natūralias ir organines trąšas taip pat pagerėja dirvožemio cheminės savybės. Padidėja huminių rūgščių dalis, taip pat aktyviųjų ir kaupiamųjų makro- ir mikroelementų formų kiekis.

Huminės rūgštys puikiai suriša smulkias dirvožemio daleles, daro įtaką gumbelinės struktūros formavimuisi. Geros grumstuotos struktūros dirvožemiams būdingas palanki vandens ir oro proporcija. Ji skatina šaknų sistemos vystymąsi, o tai reiškia, kad augalai geriau įsisavina vandenį ir mineralines maisto medžiagas.

Naudojant natūralias ir organines trąšas taip pat gerėja dirvožemio biologinės savybės. Jas naudojant, vystosi dirvožemio mikroorganizmai, formuojasi organiniai koloidai ir didėja mikrobų aktyvumas, todėl didėja organinių medžiagų mikrobiologinio skaidymo procesų efektyvumas. Jie yra natūralių biostimuliatorių šaltinis, taip pat aprūpina dirvožemio mikroorganizmus maistinėmis medžiagomis. 

Tręšimas organinėmis trąšomis didina dirvožemio apsaugą nuo pH pokyčių, kurie toksiškai veikia augalus. Tokios trąšos ne tik apsaugo dirvožemį, bet ir padidina jo atsparumą cheminiam irimui. Jie taip pat sušvelnina neigiamą nesubalansuoto tręšimo mineralinėmis trąšomis, ypač per didelėmis azoto ir kalio trąšų dozėmis, poveikį. Be to, jos, palyginti su mineralinėmis trąšomis, užkertą kelią dumblių išvešėjimui.