Kaip spręsti dirvožemio problemas?

Asociatyvi nuotr. Agrobitė nuotr. Asociatyvi nuotr. Agrobitė nuotr.

Gruodžio 5-oji – Pasaulinė dirvožemio diena. Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, nuo jo tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso net 98 proc. maisto gamybos. Šiuo metu daug dėmesio skiriama dirvožemio būklei gerinti. Bendrojoje Europos žemės ūkio politikoje numatoma daug skirtingų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti dirvožemio apsaugą, skatinant ūkininkus imtis papildomų priemonių dirvožemio sveikatingumui gerinti. Kokia situacija Lietuvoje? Kuo prisideda Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba?

Skaičiuojama, kad žemės ūkio paskirties žemė sudaro apie 50 proc. viso ES ploto. Tad nenuostabu, kad jam būtina skirti labai daug dėmesio sprendžiant erozijos, degradacijos, dykumėjimo, organinių medžiagų mažėjimo ir biologinės įvairovės nykimo problemas. Jas  spręsti siekiama taip, kaip nustatyta dabartinėje dirvožemio ir Europos žaliojo kurso strategijose: „Nuo ūkio iki stalo“, „Nulinės taršos veiksmų plane“, „Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos gairėse“,  „Biologinės įvairovės strategijoje“, į kurią įeina ir „ES dirvožemio strategija“, „Ekologinio ūkininkavimo veiksmų plane“.

Dirvožemis Lietuvoje 

Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva grupė mokslininkų – doc. dr. Jonas Volungevičius, prof. dr. Darijus Veteikis, dr. Laurynas Jukna – parengė Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją.

Pasak dirvožemio eksperto doc. dr.  J. Volungevičiaus, situacija Lietuvoje netolygi. Tai lemia kalvotų ir lyguminių agroekosistemų teritorinis pasiskirstymas. Vidutiniškai Lietuvoje yra maždaug 18–19 proc. eroduotų žemės ūkio dirvožemių. Tokių rajonų, kurių rodikliai viršija vidurkį, nėra daug – jų apie 10. Daugiausia pietryčių Lietuvoje. Sudėtingiausia situacija Utenos rajone – čia apie 55 proc. eroduotų žemės ūkio naudmenų, taip pat prastesnė situacija Alytaus, Molėtų, Zarasų rajonuose.

Doc. dr. Jonas Volungevičius teigimu, kalbant apie dirvožemio išsaugojimą, reikia suvokti procesų visumą, jo tipologijų įvairovę, dirvodaros esmę, priklausančią nuo skysčių judėjimo ir temperatūros. Pasauliniame kontekste Lietuvos dirvožemis yra tarp taigos ir plačialapių miškų, o tai reiškia, kad būdingas nuolatinis maisto medžiagų išnešimas ir derlingumo praradimas. Todėl net ir tuomet, kai pavyzdžiui Vidurio Lietuvos dirvožemis yra derlingas, nereiškia, kad jis toks bus visada.

Visa Lietuva susiduria su įvairia rizika: organinės anglies kiekio, pievų ir ganyklų mažėjimas, intensyvi žemdirbystė, erozija ir kt. Anot J. Volungevičiaus, suvokiant, kad reikia siekti tvaraus dirvožemio naudojimo, net ir žinant priemones, nesutariama, kaip jas naudoti. Mokslininkas pataria rinktis holistinę kryptį ir poreikius, kad jie atitiktų galimybes.

LŽŪKT pozicija dirvožemio išsaugojimo, tausojimo klausimais 

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) beveik dešimtmetį vykdo dirvožemio tyrimus, o šiemet, bendradarbiaudama su viena pažangiausių laboratorijų EUROFINS Agro, parengė skirtingus dirvožemio tyrimų paketus. 

„Džiaugiamės, kad šiais metais galėjome žemdirbiams pasiūlyti  skirtingus dirvožemio tyrimų paketus, kurių rezultatų dėka ūkininkai gali planuoti tręšimą mineralinėmis, organinėmis trąšomis, kintama tręšimo norma, kalkinėmis medžiagomis; atlikti mineralinio azoto stebėseną savo laukuose ir efektyvinti tręšimą azotinėmis trąšomis; didžiausias tyrimų paketas, skirtas įvertinti dirvožemio sveikatingumą, ypač naudingas planuojant ilgalaikę ūkio ateitį“, – sakė Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė.

Priežastys, dėl kurių klientai kreipiasi į LŽŪKT ištirti dirvožemį yra įvairios. Dažnai kreipiamasi dėl probleminių laukų: pasėliai prasčiau auga, dera, palyginti su kitais laukais arba to paties lauko kitomis dalimis.

Konsultantams analizuojant ir drauge su klientais aptariant dirvožemio tyrimo rezultatus, išskirtos didžiausios problemos: rūgštingumas ir netolygus maisto medžiagų balansas, daug fosforo, o mažai kalio, nesubalansuotas tręšimas. Lengvesnės žemės rūgštesnės, augalai negali pasisavinti maisto medžiagų, todėl reikia dirvožemio rūgštingumą mažinti kalkinant. Dažnas atvejis, kai dėl dirvožemio tyrimo paslaugos kreipiasi žmonės, nusipirkę žemės, kad galėtų įvertinti dirvožemio tinkamumą tam tikriems žemės ūkio augalams. 

Konsultantai dirvožemio ėminius ima pagal mokslininkų patvirtintą metodiką automatizuotu arba rankiniu būdu iš 0–20 cm gylio. Vieną ėminį sudaro iki 15 dirvožemio dūrių. Kadangi dirvožemio granuliometrinė sudėtis negali maišytis, ėminiai imami pagal iš anksto sudėliotą paėmimo planą naudojant GPS prietaisus. Ėminių planas parengiamas pagal išsamiai atliktus Lietuvos dirvožemio granuliometrinės sudėties sluoksnius. Tankumas nustatomas pagal kliento poreikį ir konsultanto rekomendacijas bendrai sutarus. Taip pat sudaromi žemėlapiai, pagal tyrimų duomenis rengiami tiksliojo tręšimo planai. 

Tyrimų operatyvumas priklauso nuo sezoniškumo. Vidutiniškai jie padaromi per 2 savaites. Tiriama savoje, tai yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijoje, kuri turi Aplinkos apsaugos agentūros leidimus atlikti dirvožemio, mėšlo ir vandens tyrimus. 

„Kadangi tyrimai atliekami pas mus, išvengiama siuntimo į užsienį išlaidų, ir gerokai sutrumpėja rezultatų gavimo laikotarpis. Pirmiausia visi atsižvelgia į kainą. Rekomenduočiau atsižvelgti ir į tai, ką gaunate už ją. Pagrindinis dalykas, ką sumokėję pinigus nori klientai gauti, yra ne tik gryni rezultatai. Labai svarbios ir konsultacijos. Neužtenka turėti tik dirvožemio duomenis, reikia juos mokėti skaityti, suprasti ir atitinkamai priimti sprendimus, kaip su jais elgtis, kokių priemonių imtis gerinant lauko situaciją. Patarčiau visada atkreipti dėmesį į tai, ką gaunate kartu su dirvožemio tyrimų protokolu, ir pasidomėti, kaip bus imami dirvožemio ėminiai, kokia metodika bus taikoma, kokį galutinį rezultatą gausite, ar jis turės įtakos ūkio konkurencingumo didėjimui“, – sakė E. Mankutė.

Panašūs straipsniai

Video