Rusijai per Klaipėdos uostą gabenant maistinius grūdus Lietuva griežtina jų patikrą

Kai kurioms Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijoms vėl kraunant rusiškus grūdus, Lietuva griežtina jų patikrą – žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika BNS pranešė nurodęs Veterinarijos tarnybai tikrinti per uostą iš Rusijos gabenamus maistinius grūdus – iki šiol tai nebuvo daroma.  

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau uoste paėmė vieno grūdų krovinio mėginius ir užsienio laboratorijoje tikrins jų kilmę – jos atstovė sako, jog kilmės šalis gali būti Ukraina, o ne Rusija, kaip deklaruojama dokumentuose. Įtariama, kad jie gali būti pavogti ir per Kaliningradą atgabenti iš Ukrainos. 

Aistė Prielgauskaitė BNS teigė, kad tarnyba ketvirtadienį iš muitinės sandėlio Klaipėdoje paėmė grūdų mėginius kilmės šaliai nustatyti, jie bus tiriami Prancūzijos laboratorijoje. Pasak jos, tyrimas gali užtrukti dvi-tris savaites.

„Kalba eina apie tai, ar pristatomi rusiški grūdai nėra ukrainietiškos kilmės. (...) Gali būti, kad nėra rusiški, kaip deklaruojama. (...) Jie gali būti ir vogti“, – sakė A. Prielgauskaitė.

„Gali būti pažeidimas ir dėl to, kas yra deklaruojama. (...) O kitas dalykas yra tas moralinis aspektas, kad mes dabar suradome, užčiuopėme, kad vis dėlto yra vežami rusiški grūdai, kurių kilmės šalis yra Ukraina. Ir net ne deklaracijos čia klausimas, o turbūt tų grūdų pasisavinimo dar klausimas, čia toks jau politinis dalykas. Tai ir tiriama grūdų kilmės šalis.“

K. Mažeika BNS teigė, kad Rusija gali bandyti eksportuoti Ukrainos grūdus per Latvijos ir Lietuvos uostus.  

„Vakar su Ukrainos ministru turėjome nuotolinį susitikimą ir jis informavo, kad Rusija, jų žvalgybos duomenimis, per Latviją bandys išvežti apie 1,5 mln. tonų grūdų, ir dalis jau yra Latvijoje per uostus, ir gali būti, kad bus bandoma pasinaudoti ir Lietuvos uosto infrastruktūra vežti kaip latviškus ar europietiškus grūdus. Tačiau šita siunta yra iš Kaliningrado pusės, kur irgi sukėlė tų abejonių ir todėl buvo imtasi veiksmų“, – BNS kalbėjo ministras.

Jis nei patvirtino, nei paneigė informacijos, kad grūdai pakrauti į laivą „Donatello“, plaukiojantį su Liberijos vėliava. Ministras tvirtino, kad grūdai atvyko iš Kaliningrado srities, o jų mėginiai paimti iš „Begos“ krantinės.

„Panašu, kad taip („Begos“ krantinėje – BNS), tarnyba (VMVT – BNS) man taip pasakė“, – teigė K. Mažeika.

K. Mažeika taip pat teigė pavedęs VMVT tikrinti per Lietuvą gabenamus maistinius grūdus – iki šiol tai nebuvo daroma. 

„Pašariniai ir taip jau buvo tikrinami, bet pasirodo, kad maistiniai nebuvo tikrinami. Ta galimybė iki šiol buvo, bet kažkaip nebuvo ja naudojamasi. Ir šiuo momentu galimai bandoma išnaudoti ir šitą spragą, – teigė ministras. – Jeigu matysim, kad reikia griežtesnių priemonių, tai esam pasiruošę imtis.“

Ministras, be kita ko, žada kalbėti ir su susisiekimo ministru ir ieškoti būdų, kad šalių agresorių grūdams nebūtų galimybės keliauti per Lietuvą.

Tiek K. Mažeika, tiek susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, jog nepaisant to, kad rusiški grūdai nėra sankcionuojami, situacija, kai jie gabenami per Klaipėdos uostą, yra politiškai nepriimtina. 

„Principas yra aiškus – rusiški grūdai neturėtų būti gabenami per Klaipėdos uostą. Vykstant karui Ukrainoje tokia situacija yra politiškai nepriimtina“, – BNS sakė K. Mažeika. 

„Neturėtų būti eksportuojami per mūsų infrastruktūrą rusiški grūdai. Moralinis kompasas tų subjektų, kurie krauna ar užsiima tuo, tikrai nerodo į tinkamą pusę. Tinkama pusė yra Vakarų pusė, o ne Rytų pusė, ir mano vertinimu, tai yra labai blogai, jeigu tai vyksta ir to neturėtų būti“, – BNS sakė J. Taminskas.

Algis Latakas: rusiškos kilmės grūdai keliauja per Klaipėdos uostą 

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas po susitikimo su J. Taminsku ketvirtadienį BNS patvirtino, kad deklaruojamos rusiškos kilmės grūdai keliauja per Klaipėdos uostą – per aštuonis šių metų mėnesius jų perkrauta 47 tūkst. tonų.

Anot jo, tokie kroviniai atkeliauja ne iš žemyninės Rusijos, o iš Kaliningrado srities, tarp jų daugiausia – kukurūzai.

„Tie produktai tokie yra: yra grūdai, yra tam tikri chemijos produktai, kurie neturi sankcijų, yra šiek tiek gyvūninės kilmės produktų labai epizodiškai, kurie neturi sankcijų. Ir tas vyksta, nes nesankcionuotų krovinių mes neturime teisės sustabdyti“, – BNS sakė A. Latakas.

Uosto vadovas negalėjo atsakyti, kokios bendrovės eksportuoja rusiškus grūdus, tačiau, pasak jo, jų gali būti ne viena.

„Dabar aš jums nepasakysiu, tai yra prekybinės įmonės, bet jos yra nesankcionuotos. Yra labai didžiulė kontrolė tam, kad jie negali būti po sankcijomis. Ir atkeliauja į uostą, ir laivai yra tikrinami, ir savininkai, ir patys grūdai, – sakė A. Latakas. – Krovinių srautas kasmet mažėja, nes įsiveda papildomos sankcijos, tai suprantama, kad kažkas užsidaro.“

„Bega“ neigia kraunanti rusiškus grūdus 

Muitinės duomenimis, laivas „Donatello“ pasikrovė 38 tūkst. tonų deklaruotos lietuviškos kilmės kviečių, atgabentų geležinkeliu iš Kaliningrado, o juos pakrovė jūros krovinių kompanija „Bega“.

Jos atstovas Gediminas Gudavičius BNS ketvirtadienį neigė, kad „Donatello“ gabena rusiškus grūdus: „Ten yra lietuviški grūdai – yra lietuviškos kompanijos, kurios suvežė tuos grūdus, pakrovė, yra kilmės sertifikatai.“

Tuo metu paprašytas patvirtinti, jog įmonė apskritai nekrauna rusiškų grūdų, jis teigė, kad jų šiemet nebuvo krauta: „Apie grūdų kilmę iškart nepasakysiu, nes reikia žiūrėti. Bet įmonių iš Rusijos, kurioms mes teiktume paslaugas, nėra.“ 

Ministras K. Mažeika kartu su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi kitą trečiadienį lankysis Klaipėdos uoste, kur žada įvertinti situaciją ir su institucijomis ieškoti sprendimų, kad tokie atvejai, anot jo, nesikartotų. 

Pasak uosto vadovo A. Latako, problema į viešumą iškilo dėl konkurencijos tarp grūdininkų: „Latvija jų (rusiškų grūdų – BNS) priima nemažai, tai turbūt baiminamasi, kad į Latviją patekę rusiški grūdai nepatektų į Lietuvą.“

Grūdininkai prašo valdžios uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą    

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija ketvirtadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis Kaliningrado sritis eksportuoja grūdus tranzitu per Baltijos šalių uostus.

„Kai dėl nuolatinių laivų apšaudymų Juodojoje jūroje laivyba pasidarė nesaugi, Rusija neskuba sudaryti eksporto susitarimų su Ukraina, nes rado būdą, kaip savo grūdų eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją. Jos pačios Vysotsko ir Ust-Lugos uostų pajėgumai riboti, todėl labai gaila, kad Baltijos šalys įsileidžia rusiškus grūdus į savo uostus“, – pranešime teigė asociacijos prezidentas Karolis Šimas. 

K. Šimas BNS teigė, kad rusiškus grūdus Turkijos pirkėjui siūloma iš Klaipėdos uosto gabenti 30 JAV dolerių pigiau nei tokią paslaugą siūlo jo vadovaujamas „Agrokoncernas“.

„Kelias dienas siunčiau pavyzdžius ir panašiai, bet Turkija atsitraukė. Sakė: „Kaip iš jūsų galim pirkti, jeigu tam pačiame uoste 30 dolerių pigesni grūdai yra, tiesiog rusiškos kilmės, rusiškos kokybės“, – BNS kalbėjo K. Šimas.

Anot jo, Lietuvos ir Latvijos institucijos į šią problemą žiūri paviršutiniškai, nes pagal Jungtines Tautas grūdai yra nesankcionuota prekė. 

„Didžiausia problema yra Latvija. Ten pasiūlymų (rusiškų grūdų – BNS) krūva yra, keli milijonai tonų išmesta pasiūlymų per Latvijos uostus“, – BNS sakė K. Šimas.

Anto jo, Žemės ūkio ministerija, Muitinė, Veterinarijos tarnyba, taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ ir uostai „gali pasitelkti kūrybiškumą“ ir surasti būdų, kaip rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą ir Latviją padaryti nepatraukliu. 

„Jei sprendimus priimančios institucijos nesiims skubių priemonių, nukentės ne tik Lietuvos bei Latvijos ekonomika, bet ir reputacija“, – priduria grūdininkų atstovas. 

Pasak K. Šimo, dabar „šiek tiek primiršta“ dar konservatorių Vyriausybės metu įvesta griežtesnė grūdų kilmės kontrolė nustatant, ar per Lietuvą vežami rusiški ar okupuotose Ukrainose teritorijose užauginti grūdai. Jo teigimu, tuomet per Lietuvą keliaudavo pašariniai grūdai, o dabar keliauja ir maistiniai.

Grūdininkų atstovas tikino, kad tokia kontrolė gali būti sugriežtinta nesudėtingai.