Vasarą vainikuoja žydėjimo pabaiga. Per Žolines, Stripeikių bitininkystės muziejuje rinkosi bičiuliai, senojo amato tradicijų puoselėtojai ir svečiai. Pasak bitininkų, medaus yra, bet džiugesio lieka vis mažiau. Šventės išvakarėse kalbamės su rajono bitininkų draugijos „Austėja“ pirmininku Vytautu GIMŽAUSKU.

Koks šiųmetis medkopis mūsų rajono bitininkams? Ar geri metai bitynuose?

„Prasti orai iš pavasario neleido bitėms mėgautis žiedų nektaru, vėliau suaktyvėjo spietimasis. Jau birželį jos atsigavo, suintensyvino savo darbą. Todėl, peržvelgiant išsukto medaus kiekį, galime sakyti, kad šie metai – vidutiniški, bet sudėtingesni tiems bitininkams, kurie plotus turi miškingose vietovėse. 

Šiemet beveik nėra lipčiaus, visas medus iš žiedų. Miškingose vietovėse medunešis baigėsi po Joninių, kitur – su liepų nužydėjimu. Geriau sekėsi tiems bitininkams, kurie laiko kilnojamus avilius, išveždami bičių šeimas į žydinčius rapsus, grikius, gavo didesnį kiekį medaus.

Kodėl stabiliomis lieka medaus kainos, jei viskas aplinkoje brangsta?

Galioja elementarus rinkos dėsnis – išsukamo medaus kiekis Lietuvoje du kartus didesnis už poreikius. Turguje medaus kilogramas kainuoja nuo 5 iki 6 Eur. Kaina nekinta jau penketą metų. Supirkimas didesniais kiekiais beveik nevyksta, nes ne visi bitininkai gali įpirkti 300 kg talpos statines, kuriose eksportuojama produkcija, atsiranda kitokių papildomų kliūčių. Ekonominę situaciją pablogino karas Ukrainoje. Į ES valstybes, be akcizo, laisvai keliauja ukrainietiškas medus, užpildydamas jų rinkas, mažindamas supirkimo kiekius iš mūsų. 

Vidutiniai bitynai užleidžia savo konkurencines pozicijas, nes augančios kainos visoje ekonomikoje, kerta per esminius dalykus: sąnaudos didelės – pajamų nulis. Suintensyvėjo avilių pardavimai su bičių šeimomis, kartais net neišsuktu medumi. Bitininkams tampa nuostolinga laikyti vidutinius bitynus su 30 avilių. 

Kas laukia Lietuvos bitininkystės ateityje? Ar neišnyks bitininkystės tradicijos su laikmečio problemomis?   

Tie, kurie bitininkauja iš pašaukimo ir jaučia malonumą darbe su bitėmis, išliks. Pasitrauks, ieškoję daugiau ekonominės naudos, darę verslą šioje srityje. Taip, tikrieji bitininkai išliks, nes mes jau neišsivaizduojame savo tolimesnio gyvenimo be bityno. 

Medkopio šventė ir šiais metais subūrė Stripeikiuose ištikimuosius bičiulius į bendrystę. Tradiciškai pasidžiaugėme nauju derliumi su visais susirinkusiais ir kūrėme tolimesnius bitininkystės planus. Viliamės, kad ištikimieji bičių mylėtojai gyvuos ateityje ir jokios negandos neprivers atsisakyti mylimo amato.

Sigita Telyčėnaitė ("Mūsų Ignalina")